(Ne)paramos peripetijos

Taip atsitiko pristačius pirmąjį pagalbos paketą verslui – jaunos įmonės, dar nespėjusios atsistoti ant kojų, buvo paliktos vienos dorotis su pandemijos poveikiu.

Dabar subsidiją gautų visos bendrovės, o jos dydis sudarytų 30% arba 50% nuo 2019 m. sumokėto GPM. Tačiau ir vėl painiava: pagal šią tvarką jaunos įmonės, įkurtos šiemet ar 2019 m. pabaigoje, negalėtų gauti subsidijų, nes 2019 m. dar nespėjo sumokėti GPM — jos neveikė.

Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė, primena: nuo pirmosios iki antrosios bangos niekas nepagalvojo apie tuos, kurie tik pradėjo verslą – neturėjo jokios mokesčių istorijos. Pasak jos, niekaip neįmanoma įrodyti, kad tiems, kas susikūrė 2019 m. pabaigoje ir veikė COVID-19 sąlygomis, yra reikalinga pagalba.

Todėl SVV taryba yra pasiūliusi, kad jaunoms bendrovėms būtų mokamos subsidijos pagal pernai sumokėtą visų mažų įmonių GPM vidurkį – tokia subsidija galėtų būti teikiama šiemet ir nuo 2019 m. spalio veiklą pradėjusioms bendrovėms.

Tačiau aiškumo dar nėra – pasak SVV tarybos pirmininkės, kol kas po pasitarimo su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais, linkstama į tai, kad būtų nustatytas vidurkis pagal pernai sumokėtus mokesčius subsidijoms naujoms įmonėms, įkurtoms 2019 m. paskutinį ketvirtį ir šiemet.

Ko gero, reta verslo įmonė šiandien galėtų pasigirti puikiai gyvuojanti, tačiau itin sunkioje padėtyje atsidūrė jaunas verslas – neseniai susikūrusios įmonės tiesiog vegetuoja, jos dar neturi „užsiauginusios“ klientų, neturi pajamų.

Skaičiuojama, kad subsidijos pasigestų tūkstančiai įmonių. Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ VŽ pateiktais duomenimis, šiemet buvo įregistruota 11.498 bendrovės. Pernai antrąjį pusmetį – 6.200.

Viena tokių naujokių – „Coffe Spells“. Rūšinės kavos namai veikti pradėjo 2019 m. gruodį, o po trijų mėnesių turėjo užsidaryti, paskelbus pirmąjį karantiną.

Aistė Košienė, „Coffee Spells“ įkūrėja, VŽ pasakoja, kad GPM subsidiją gavo iškart ir ji buvo paprasčiausia ir aiškiausia pagalbos priemonė.

Pirmajame pagalbos priemonių pakete GPM subsidija buvo mokama mikroįmonėms pagal pernai sumokėtą GPM. „Coffee Spells“ gavo minimalią 500 Eur subsidiją, nes spėjo per dvi gruodžio savaites, kai pradėjo veikti, sumokėti GPM.

Dabar tvyro nežinia dėl naujų priemonių, nes pagal atrankos kriterijus – įmonės apyvartos susitraukimą – „Coffee Spells“ vargu ar galėtų pretenduoti į pagalbą.

Gruodį įmonė pradėjo veikti kaip kavos namai, turėjo desertų iš kitų kepyklų. Užsidarę karantinui suprato, kad turistų nebus ilgai, nuspręsta plėsti asortimentą.

„Su papildomu asortimentu kėlėme apyvartą, bet vis tiek dirbome „į minusą“, be to, nuolat investavome, – sako A. Košienė. – Pagal apyvartos vertinimą, išeina taip, kad turėjau nieko nedaryti, nebandyti, ir žiūrėti, kaip bus, o jeigu bandžiau dirbti, užsidirbti – paramos nebeduos, nes visai pavyko.“

„Pandemijos poveikį jaunoms, neseniai įkurtoms įmonėms sunku vertinti, nes jos dar neturi sukaupusios pakankamai finansinių ir istorinių duomenų, jos tik pradeda savo veiklą, – apie pandemijos poveikį jaunam verslui sako Žilvinas Milerius, „Scorify“ direktorius. – Natūralu, kad didesnė dalis tų bendrovių, kurių reitingus galime vertinti, yra vidutinės arba aukštesnės rizikos, nes joms dar reikia įsitvirtinti verslo ekosistemoje ir sukaupti teigiamų finansinių įvykių, kurie gerintų jų reitingus.“

VŽ nuomone, jau per pirmąjį karantiną buvo daug neaiškumų dėl pagalbos verslui priemonių teikimo tvarkos, verslininkams teko susidurti su pertekliniais biurokratiniais reikalavimais, parama vėlavo ir pan. Iki antros bangos, kurios atėjimu vargu ar kas abejojo, buvo visa vasara, kad galima būtų geriau pasirengti ir numatyti, kaip padėti sustabdytam verslui. Ir, kas ne mažiau svarbu, pateikti aiškią informaciją, kam ir kokios pagalbos priemonės bus taikomos. Kol kas panašu, kad jaunos įmonės ir vėl rizikuoja likti be subsidijų.