Iš 1.000 smulkiųjų e. parduotuvių po vienu stogu, kas dešimta – nauja
Tokius mėnesio rezultatus skaičiuoja VšĮ „Versli Lietuva“, pirmąją karantino savaitę paskelbusi iniciatyvą jungtis smulkiuosius, uždariusius fizines prekybos vietas, į „Internete karantino nėra“, kuria raginama remti smulkųjį ir vidutinį verslą, perkant prekes ir paslaugas.
Pranešime spaudai skaičiuojama, kad dešimtadalis – 100 e. parduotuvių – yra naujos, sukurtos tada, kai verslas buvo priverstas laikinai dėl karantino uždaryti fizines parduotuves. Vidutiniškai perkelti verslą į virtualią erdvę užtruko 1–2 sav. – daugiausia parduotuvių susikūrė paskutinę kovo ir pirmą balandžio savaitę.
Iš visų registruotų Lietuvos e. parduotuvių, didžiausia kategorija – 20% – aprangos, avalynės ir aksesuarų, antroje vietoje – 13% – maisto prekės ir gėrimai, 11% sudaro baldai ir namų interjeras.
Pagal prekių kategorijas, didžioji dalis – 25% e. parduotuvių yra maisto prekių ir gėrimų, antroje vietoje – dešimtadalis – jų priskiriamos aprangos, avalynės ir aksesuarų kategorijai, 6% – technikos ir elektronikos prekės.
Sukruto regionuose
Ketvirtadalis „Internete karantino nėra“ užsiregistravusiųjų yra įmonės iš mažų miestų.
Lietuvos regionuose įsikūrusios e. parduotuvės dažniausiai siūlo – aprangos, avalynės ir aksesuarų kategorijos prekių – 20%, 13% – baldus ir namų interjero prekių, 11% — maisto prekių.
Pranešime spaudai nurodoma, kad beveik 4% Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių yra šeimų verslai su iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis, daroma prielaida, kad jos stengiasi karantino metu išlaikyti šeimos verslą gyvą išnaudojant e. komercijos galimybes.
„Turbūt niekas labiau neaktualizavo skaitmeninės transformacijos kaip karantinas. Jis kaip cunamis šluoja tradicinius verslo modelius, kurie nebuvo linkę prisitaikyti prie alternatyvių galimybių. Praėjus mėnesiui džiugu matyti, kad cunamis nebuvo toks stiprus ir Lietuvos verslas sėkmingai transformuojasi, įgyja naujų kompetencijų, žengia į aukštesnį skaitmenizacijos lygį, į savo kasdienybę įsileidžia daugiau inovatyvių sprendimų, be kurių pasibaigus karantinui tiesiog jau negalės sėkmingai veikti toliau. Tai garantuoja dar didesnį tiek lokalų, tiek globalų Lietuvos verslo konkurencingumą“, – pranešime spaudai cituojamas Elijus Čivilis, ekonomikos ir iniovacijų viceministras.
Kūrė savaitę – dvi
Pasak Dainos Kleponės, „Verslios Lietuvos“ generalinės direktorės, pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ sudaro 3 pagrindinės dalys: e. parduotuvių duomenų bazės, kaip virtualaus prekybos centro, vystymas, verslo skaitmenizavimo pagalba teikiant konsultacijas, verslo mentorystė, organizuojant e. mokymus ir verslo parama verslui suteikiant ypatingas nuolaidas ar nemokamas paslaugas.
Ji išskiria kelis etapus, kaip skaitmenizavosi verslas: pirmiausia sureagavo jau turintieji e. parduotuves – pradėjo ieškoti galimybių sustiprinti skaitmeninę rinkodarą, kokybiškai vystyti pardavimo kanalą internete, kuris iki tol neretai buvo šalutinis. Jau pirmąją karantino savaitę ėmė kurtis naujos e. parduotuvės, iki tol dirbusios tik fizinėje prekybos vietoje, vėliau jungėsi kokybiškesnės e. prekybos vietos.
„Naujos, bet pavienės e. parduotuvės rinkoje pradėjo atsirasti jau nuo pirmos savaitės, kurias pasitelkiant internetinių parduotuvių nuomos platformos ir mūsų konsultantų parengtus paprastus žengimo į e. prekybą žingsnius, susikūrė verslininkai savo jėgomis. Naujų kokybiškesnių e. parduotuvių banga pasirodė maždaug antrąją-trečiąją karantino savaitę, o jų analizė parodė – pagaliau internete veiklą pradėjo kelis dešimtmečius rinkoje veikiančios įmonės, atsirado naujų verslo nišų ir internetinės prekybos galimybių, kurių iki tol niekas nesiėmė bijodami rizikos ar nematydami poreikio. Labiausiai džiugina, kad e. prekyba yra aktyvi regionuose, kur taip pat atsirado ir naujų e. parduotuvių“, – dėsto D. Kleponė.
