Oro uostas žiemą: kas vyksta prieš jums pakylant
Oro uoste yra tik du metų laikai - žiema ir vasara. Aviacinė žiema oro uoste prasideda spalio paskutinį sekmadienį, o baigiasi kovą. Nors sausio mėnuo atnešė į Lietuvą tikrą žiemą, oro uosto darbuotojai teigia, kad ji jiems palanki. Sniego buvo palyginti nedaug, o ir šiaip sniegas nėra didžiausias oro uosto priešas.
Visagalis oro uosto Meistras
Aišku, sniegą nuvalyti nuo pakilimo takų būtina. Skirtingai nei miesto gatvėse, takai yra valomi iš karto tik pradėjus snigti.
Už visą oro uosto dangos būklę yra atsakingas Meistras. Oficialai šios pareigos vadinasi Aerodromo priežiūros grupės pamainos vadovas. Tačiau ant vadovo automobilio puikuojasi užrašas „Meistras“. Pamainos vadovo pareigas pakaitomis eina keturi žmonės, o pamaina tęsiasi 12 valandų.
Meistras organizuoja takų nuvalymo darbus bei specialia priekaba, turinčia lėktuvo rato imitaciją, tikrina dangos sukibimą, o gautus duomenis perduoda skrydžių centrui.
Kur padėti sniegą?
Didžiausias galvos skausmas valant takus – kur padėti nuvalytą sniegą. Aplink pakilimo takus sniego kaupti negalima. Problema sprendžiama dviem būdais.
Visų pirma, yra viena sniegui kaupti skirta vieta atokesnėje oro uosto teritorijos vietoje. Šis kartais čia neištirpsta ir iki gegužės mėnesio.
Kitas sprendimas – specialios sniego valymo mašinos, kurios surinktą sniegą sviedžia kuo toliau nuo nuvalytos teritorijos. Darbuotojai juokauja, kad kai kurie šalimais esančių Salininkų gyventojai yra pajutę šių mašinų galią – esą ant kaimynų stogų mašinos yra švystelėjusios sniego.
Sniego valymo mašinų vairuotojai per 12 valandų trukmės pamainą oro uosto teritorijoje gali nuvažiuoti daugiau nei 200 km. Tiek pat įveikia ir Meistras, kuris privalo lydėti sniego valymo mašinų koloną.
Didžiausias priešas - rūkas
Dėl sniego skrydžiai atšaukiami ypač retai. Didžiausias oro uosto siaubas – rūkas. Per porą valandų važinėjant po oro uosto teritoriją teko matyti, kaip dangus tai pragiedrėja, tai apsiniaukia, o matomumas dažnai keičiasi.
Oro uosto darbuotojų akys krypsta į slidinėjimo trasomis nusėtą Liepkalnį. Pusiau rimtai, pusiau juokais pastebima, kad kai Liepkalnyje yra gaminamas sniegas, o vėjas palankus – oro uoste suprastėja matomumas.
Itin sunkios sąlygos lėktuvams kilti ir leistis susidaro tada, kai vyksta vadinamas šąlantis lietus. Tai yra, kai lyja, o temperatūra prie žemės yra lygi nuliui arba žemesnė. Tada ypač svarbu užtikrinti reikiamą sukibimą su danga.
Tam įprastos miestų gatvėse naudojamos priemonės netinka. Druska gadina dangą, o smėlio ant kilimo/tūpimo tako būti negali. Smėlis laikomas pašaliniu objektu, kuris gali pakliūti į lėktuvų variklius.
Dėl to yra naudojama speciali karbamido medžiaga. Esant itin prastoms sąlygoms, per parą šitos medžiagos gali būti sunaudojama net apie 10.000–12.000 tonų.
Brangusis nuledinimas
Kitas svarbus procesas žiemą – lėktuvo nuledinimas. Prieš išskrendant oro uosto antžeminių paslaugų darbuotojai tikrina, ar ant lėktuvo nėra ledo. Orlaivio sparnai yra tikrinami būtinai plika ranka, nes virš sparnų linkęs susidaryti itin plonas, akimi nematomas ledo sluoksnis.
Jeigu ledo yra, reikia jį panaikinti. Kitu atveju gali suprastėti lėktuvo aerodinamika, o kylant ledas gali atplyšti, ir atplaišos įskrieti į variklį. Ar lėktuvas bus nuledinamas, ar ne, sprendžia pilotas.
Nuledinimas vykdomas ant lėktuvo purškiant, priklausomai nuo oro sąlygų, karštą arba šaltą specialų skystį. Taip ne tik pašalinamas ledas, bet dar ir užtikrinama, kad jis kurį laiką nesusidarys.
Ši procedūra oro skrydžio bendrovėms kainuoja daug. Specialūs skysčiai kainuoja daugiau nei degalai. O ypač apledėjusiam per naktį lauke stovėjusiam keleivinio lėktuvo nuledinimui gali prireikti apie 2.000–3.000 litrų medžiagos.
Žiemą keleiviai pasunkėja
Žiemą turi prisitaikyti ne tik oro uosto darbuotojai, bet ir skrydžių bendrovės. Pastebima, kad ilgiau užtrunka keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas. Mat žmonės sėsdami kamuojasi dėl žieminių paltų.
Kai kurios skrydžių bendrovės žiemą keičia savo pačių nustatomą standartinį keleivio svorį. Šaltuoju metų laiku oro skrydžių bendrovės teoriškai skaičiuoja, kad keleiviai sveria daugiau.
