Konteinerių krovą smukdo geopolitinė krizė

Publikuota: 2015-11-29
77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla lieka neaiški, kol MSC nepriėmė sprendimo dėl vandenynų laivų siuntimo į Klaipėdą. AlgimAnto kalvaičio nuotr.
77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla lieka neaiški, kol MSC nepriėmė sprendimo dėl vandenynų laivų siuntimo į Klaipėdą. AlgimAnto kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“

Šiemet visame Baltijos jūros regione konteinerių srautas senka. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, kuriame metinė konteinerių apyvarta bus su minuso ženklu.

Optimistiškų rinkos atsigavimo ženklų neįžvelgiama ir kitąmet, tačiau viliamasi bent nuosaikaus kelių procentų augimo.

Klaipėdos uoste konteinerius krauna dvi bendrovės: UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“.

Šiemet abi jos demonstruoja prastesnius nei pernai krovos rezultatus.

Vaidotas Šileika, KKT generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, skaičiuoja, kad per 10 šių metų mėnesių terminalas krovė beveik 190.000 TEU, t. y. 16% mažiau nei pernai. Metinė KKT krovos apyvarta turėtų siekti 225.000 TEU.

Eduardas Galuškinas, „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius, kalba apie 6% kritimą ir 165.000 TEU metinį krovos rezultatą.

Abu pašnekovai įvardija tą pačią konteinerių apyvartos mažėjimo priežastį – geopolitinę krizę.

Embargas, ekonominės sankcijos, Rytų šalių valiutų devalvacija ir dėl jos susilpnėjusi perkamoji galia sumažino importą į NVS šalis, visa tai lemia, kad Klaipėdos uostas turi mažesnį tranzitinių krovinių srautą.

Pavyzdžiui, nenaujų automobilių srautas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į NVS šalis sumenko perpus. Anksčiau per mėnesį „Smeltė“ kraudavo apie 400–500 TEU su automobiliais, tai dabar – perpus mažiau.

Nesulaukia vandenynų laivų

Neįsisuka ir naujojo beveik 77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla. Prie „Smeltės“ krantinių vandenynų laivai šiemet švartavosi kelis kartus, tačiau lieka neaišku, kada tokie laivai į Klaipėdą ims plaukti reguliariai ir kada čia prasidės konteinerių skirstymas į mažesnius, fiderinius laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus.

„Mes optimizmo neprarandame. Visa infrastruktūra paruošta priimti 9.000–11.000 TEU talpos laivus, tačiau vis dar nesulaukiame MSC sprendimo, kada jie atplauks“, – kalba p. Galuškinas.

MSC apsisprendimą dėl okeaninio laivo siuntimo į Klaipėdą sunkina sumenkęs krovinių kiekis šiame regione.

„Vis dėlto Klaipėda turi galimybių privilioti vandenynų laivą. Užnugaryje turime stiprią Baltarusijos rinką, Lietuvos rinka irgi yra pakankamai konteinerizuota, to turėtų pakakti, o „tranšipmentas“ būtų skirtas Rusijai, gal šiek tiek Skandinavijai“, – svarsto „Smeltės“ rinkodaros vadovas.

Ne paslaptis, kad Rusijos uostai atkakliai kurpia planus, kaip pervilioti konteinerius su rusiškais kroviniais iš kitų Baltijos uostų. Jei jiems tai pavyktų, į Klaipėdą prisikviesti vandenynų laivus būtų dar sunkiau, nes nebeliktų Rusijai skirto „tranšipmento“ srauto.

Optimizmo nedaug

Kalbėdamas apie kitų metų konteinerių krovos tendencijas, p. Šileika dideliu optimizmu nedega.

„Reikia tikėtis, kad šiemet jau pasiektas dugnas, nuo kurio bus galima atsispirti. Teoriškai mokslininkai konteinerizacijos lygį skaičiuoja prie BVP augimo prognozės pridėdami apie 2%. Kitąmet planuojamas apie 3,2% Lietuvos BVP augimas, tad konteinerių apyvartos augimas turėtų siekti 5%. Tai būtų labai optimistinis variantas, bet tik laikas parodys, kaip bus“, – atsidūsta jis.

Ponas Galuškinas svarsto, kad 2016-ieji bus pereinamieji metai, kai ypatingų postūmių rinkoje nebus, o konteinerių srautai atsinaujins 1–3%: „Geopolitinė krizė, deja, taip greitai neišsispręs, sankcijos atšauktos nebus. Tad labai tikėtina, kad konteinerių kiekis ir kitąmet bus panašus. Situacija smarkiai gerėtų tik tuo atveju, jei pagaliau sulauktume „tranšipmento“ srautų.“

Kinai perversmo nesukels

Vilčių, kad konteinerių srautus augins Klaipėdos uoste planuojamos kinų investicijos, taip pat nedaug. Kinijos valstybinė korporacija „China Merchants Group“ (CMG) tęsia žvalgybą uostamiestyje ir derasi dėl „Smeltės“ įsigijimo su jos akcijų paketą valdančia „Terminal Investment Limited“ (TIL), tačiau konkretumo ir aiškumo dar nedaug.

„Kinų kontaktas su mumis yra labai ribotas. Esminis jų dialogas vyksta su mūsų akcininkais, ir mes neturime jokios informacijos apie derybų eigą“, – pažymi p. Galuškinas.

Ponas Šileika galimas kinų investicijas vertina nuosaikiai: „Yra vizijų, kad kinų atėjimas užvers uostą naujais kroviniais ir konteineriais. Mano nuomone, jei planuojami projektai su kinais ir bus įgyvendinti, tai jie tikrai neduos staigaus efekto. Jei nauji srautai per Klaipėdą ir atsiras, tai vyks laipsniškai. Be to, tam tikri krovinių srautai iš Kinijos per Klaipėdą į Baltarusiją keliauja jau seniai, tad nežinau, ar čia dar galima kuo nors nustebinti.“ Pašnekovo teigimu, prasmingiau būtų daugiau orientuotis į kaimynines šalis, savo eksportuotojus.

„Džiugu, kad mūsų šalies eksportas pamažu auga. Žemės ūkio produkcijai, maisto produktams atrandamos naujos rinkos, į kurias produkcija keliauja per Klaipėdą. Tad pirmiausia turime sudaryti kuo geresnes sąlygas mūsų eksportuotojams, būti patrauklūs jiems, nes tai yra mūsų ekonomikos pagrindas“, – akcentuoja p. Šileika.

Nerimą kelia persiskirstymas

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas neatmeta galimybės, kad, atėjus kinams, uoste gali dar kartą įvykti vidinis konteinerių srautų perskirstymas. Jis nerimauja, kad kinams nusprendus investuoti į „Smeltę“ bus bandoma pervilioti šiuo metu su KKT dirbančias dvi Kinijos laivybos linijas.

Vidinis persiskirstymas KKT skaudžiai smogė 2009 m., kai TIL, kuri glaudžiai susijusi su MSC, įsigijus „Smeltės“ akcijų, MSC savo krovinius iš KKT perkėlė į „Smeltę“.

Šiemet KKT neteko dalies „Maersk Line“ krovinių, kai didžiausios pasaulyje konteinerinių krovinių gabenimo kompanijos MSC ir „Maersk Line“ nusprendė bendradarbiauti sudarydamos naują laivybos aljansą „2 M“ ir nutarė savo krovinius perkelti į jų valdomus terminalus.

Ši netektis pernai rekordinę 4 mln. t metinę krovą pasiekusio KKT krovinių apyvartą šiemet sumažins apie 0,5 mln. t. Tačiau net ir nukraujavusi bendrovė ir toliau konteinerių krova lenkia „Smeltę“.

„Maersk“ krovinių praradimus KKT pavyko šiek tiek amortizuoti pritraukus dvi naujas laivybos linijas. Pavasarį uostamiestis buvo įtrauktas į naujos fiderinės linijos „Baltic Sea X-press 2“ maršrutą Roterdamas–Ryga–Klaipėda–Roterdamas. O nuo birželio mėnesio KKT ėmė bendradarbiauti su Taivano kompanijos „Yang Ming“ laivybos linija.

„Nuo birželio, kai į Klaipėdą atplaukė pirmas šios linijos laivas, jos krovinių srautai stabiliai auga ir jau padidėjo dvigubai. Tikimės, kad augimas išsilaikys ir linija ims siųsti didesnius laivus į Klaipėdą“, – viliasi p. Šileika.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Renginyje autoverslo atstovams – raginimas bendradarbiauti ir didinti konkurencinį pranašumą Verslo tribūna

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) ir  Lietuvos...

Gruzijos viešbučiai rusų atsiveš autobusais 14

Rusijai nuo liepos 8 d. uždraudus skrydžius į Gruziją, Gruzijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas...

Paslaugos
2019.06.25
Vairuotojų atlyginimų reikalai atidėti 4

Trišalė taryba, antradienį ketinusi vėl svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų koeficientų problemą,...

Startuolis „Ziticity“ sutarė dėl investicijos ir žengė į Kauną 4

Lietuvių prekių pristatymo startuolis UAB „Miesto logistika“, veikiantis su prekės ženklu „Ziticity“, VŽ...

Paslaugos
2019.06.25
Lietuva – 4-a Europoje, pagal komercinių automobilių rinkos augimą

Gegužę naujų komercinių automobilių registracijos apimtys Europoje augo 8,5%. Tai – jau penktasis iš eilės ES...

Autoservisų asociacija sieks liberalesnės techninių apžiūrų tvarkos 4

Į asociaciją susibūrusios automobilių servisų įmonės teigia pritariančios techninių apžiūrų tvarkos...

Trišalėje taryboje – diskusijos dėl vežėjų atlyginimų 5

Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, antradienį...

„Subaru“ ir „Toyota“ kartu kuria SUV tipo elektromobilį

Du Japonijos automobilių gamintojai rinkai ruošia elektra varomą SUV tipo automobilį, kuris rinkoje galėtų...

Laisvalaikis
2019.06.24
VŽ bando „Porsche Cayenne Coupe“: tik dėl akių Premium 7

SUV automobilių gamintojas „Porsche“ išplėtė modelių gamą pristatydamas dar vieną SUV – „Cayenne Coupe“.

Automobiliai
2019.06.24
Svarstoma kitąmet automobiliams drausti kirsti Vilniaus senamiestį 24

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto kitąmet senamiestyje apriboti tranzitinį automobilių eismą.

„Kia XCeed“ skelbia apie skydelio skaitmenizaciją 2

Birželio 26 d. ketindamas pristatyti ketvirtąjį kompaktinio modelio „Ceed“ kėbulo tipą – krosoverį „XCeed“ –...

Laisvalaikis
2019.06.23
Rusijos lėktuvams bus uždrausta skristi į Sakartvelą  17

Nuo liepos 8 dienos Rusijos oro linijų lėktuvai nebeskraidys į kaimyninį Sakartvelą (Gruziją).

Šeimai subalansuotas „Mercedes GLB“ užpildys gamos spragą 13

Sparčiai augančiame segmente „Mercedes“ iki šiol neturėjo tinkamo atsako tokiems varžovams kaip BMW X1, „Audi...

Laisvalaikis
2019.06.22
„Volvo Cars“ ir „Uber“ gamybai parengė savavaldį automobilį 4

Švedijos automobilių gamintojas ir pavežėjimo paslaugų kompanija „Uber“ pristatė drauge sukurtą ir jau...

Laisvalaikis
2019.06.22
Kariuomenė naujiems sraigtasparniams ketina išleisti apie 300 mln. Eur 39

Tai paaiškėjo Krašto apsaugos ministerijai paskelbus konkursą, kuriuo siekiama pasamdyti įmonę, kad ši...

Vilniuje svarstoma įvesti taisykles nuomojamiems paspirtukams ir dviračiams  11

Vilniuje svarstoma nustatyti bendras taisykles nuomojamiems paspirtukams bei dviračiams.

Klaipėdos uostas pagal krovą užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse 3

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis šiemet, kaip ir pernai, užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, rodo...

Nuo 2021 m. liepos – naujos taisyklės dronų pilotams 2

Šių metų gegužės pabaigoje Europos Komisija paskelbė galutinį ES bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir...

Estų „Nordica“ stabdo 5 skrydžius, tarp jų – ir į Vilnių   1

Valstybinės Estijos oro linijos „Nordica“ penktadienį paskelbė, kad spalio pabaigoje sustabdys dar penkis...

Tarptautinės oro linijos vengia dalies Irano kontroliuojamos oro erdvės 1

Kai kurios tarptautinės oro linijos nukreipia savo skrydžius tolyn nuo Irano kontroliuojamos oro erdvės virš...

Verslo aplinka
2019.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau