Konteinerių krovą smukdo geopolitinė krizė

Publikuota: 2015-11-29
77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla lieka neaiški, kol MSC nepriėmė sprendimo dėl vandenynų laivų siuntimo į Klaipėdą. AlgimAnto kalvaičio nuotr.
77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla lieka neaiški, kol MSC nepriėmė sprendimo dėl vandenynų laivų siuntimo į Klaipėdą. AlgimAnto kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“

Šiemet visame Baltijos jūros regione konteinerių srautas senka. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, kuriame metinė konteinerių apyvarta bus su minuso ženklu.

Optimistiškų rinkos atsigavimo ženklų neįžvelgiama ir kitąmet, tačiau viliamasi bent nuosaikaus kelių procentų augimo.

Klaipėdos uoste konteinerius krauna dvi bendrovės: UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“.

Šiemet abi jos demonstruoja prastesnius nei pernai krovos rezultatus.

Vaidotas Šileika, KKT generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, skaičiuoja, kad per 10 šių metų mėnesių terminalas krovė beveik 190.000 TEU, t. y. 16% mažiau nei pernai. Metinė KKT krovos apyvarta turėtų siekti 225.000 TEU.

Eduardas Galuškinas, „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius, kalba apie 6% kritimą ir 165.000 TEU metinį krovos rezultatą.

Abu pašnekovai įvardija tą pačią konteinerių apyvartos mažėjimo priežastį – geopolitinę krizę.

Embargas, ekonominės sankcijos, Rytų šalių valiutų devalvacija ir dėl jos susilpnėjusi perkamoji galia sumažino importą į NVS šalis, visa tai lemia, kad Klaipėdos uostas turi mažesnį tranzitinių krovinių srautą.

Pavyzdžiui, nenaujų automobilių srautas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į NVS šalis sumenko perpus. Anksčiau per mėnesį „Smeltė“ kraudavo apie 400–500 TEU su automobiliais, tai dabar – perpus mažiau.

Nesulaukia vandenynų laivų

Neįsisuka ir naujojo beveik 77 mln. Eur kainavusio „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro veikla. Prie „Smeltės“ krantinių vandenynų laivai šiemet švartavosi kelis kartus, tačiau lieka neaišku, kada tokie laivai į Klaipėdą ims plaukti reguliariai ir kada čia prasidės konteinerių skirstymas į mažesnius, fiderinius laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus.

„Mes optimizmo neprarandame. Visa infrastruktūra paruošta priimti 9.000–11.000 TEU talpos laivus, tačiau vis dar nesulaukiame MSC sprendimo, kada jie atplauks“, – kalba p. Galuškinas.

MSC apsisprendimą dėl okeaninio laivo siuntimo į Klaipėdą sunkina sumenkęs krovinių kiekis šiame regione.

„Vis dėlto Klaipėda turi galimybių privilioti vandenynų laivą. Užnugaryje turime stiprią Baltarusijos rinką, Lietuvos rinka irgi yra pakankamai konteinerizuota, to turėtų pakakti, o „tranšipmentas“ būtų skirtas Rusijai, gal šiek tiek Skandinavijai“, – svarsto „Smeltės“ rinkodaros vadovas.

Ne paslaptis, kad Rusijos uostai atkakliai kurpia planus, kaip pervilioti konteinerius su rusiškais kroviniais iš kitų Baltijos uostų. Jei jiems tai pavyktų, į Klaipėdą prisikviesti vandenynų laivus būtų dar sunkiau, nes nebeliktų Rusijai skirto „tranšipmento“ srauto.

Optimizmo nedaug

Kalbėdamas apie kitų metų konteinerių krovos tendencijas, p. Šileika dideliu optimizmu nedega.

„Reikia tikėtis, kad šiemet jau pasiektas dugnas, nuo kurio bus galima atsispirti. Teoriškai mokslininkai konteinerizacijos lygį skaičiuoja prie BVP augimo prognozės pridėdami apie 2%. Kitąmet planuojamas apie 3,2% Lietuvos BVP augimas, tad konteinerių apyvartos augimas turėtų siekti 5%. Tai būtų labai optimistinis variantas, bet tik laikas parodys, kaip bus“, – atsidūsta jis.

Ponas Galuškinas svarsto, kad 2016-ieji bus pereinamieji metai, kai ypatingų postūmių rinkoje nebus, o konteinerių srautai atsinaujins 1–3%: „Geopolitinė krizė, deja, taip greitai neišsispręs, sankcijos atšauktos nebus. Tad labai tikėtina, kad konteinerių kiekis ir kitąmet bus panašus. Situacija smarkiai gerėtų tik tuo atveju, jei pagaliau sulauktume „tranšipmento“ srautų.“

Kinai perversmo nesukels

Vilčių, kad konteinerių srautus augins Klaipėdos uoste planuojamos kinų investicijos, taip pat nedaug. Kinijos valstybinė korporacija „China Merchants Group“ (CMG) tęsia žvalgybą uostamiestyje ir derasi dėl „Smeltės“ įsigijimo su jos akcijų paketą valdančia „Terminal Investment Limited“ (TIL), tačiau konkretumo ir aiškumo dar nedaug.

„Kinų kontaktas su mumis yra labai ribotas. Esminis jų dialogas vyksta su mūsų akcininkais, ir mes neturime jokios informacijos apie derybų eigą“, – pažymi p. Galuškinas.

Ponas Šileika galimas kinų investicijas vertina nuosaikiai: „Yra vizijų, kad kinų atėjimas užvers uostą naujais kroviniais ir konteineriais. Mano nuomone, jei planuojami projektai su kinais ir bus įgyvendinti, tai jie tikrai neduos staigaus efekto. Jei nauji srautai per Klaipėdą ir atsiras, tai vyks laipsniškai. Be to, tam tikri krovinių srautai iš Kinijos per Klaipėdą į Baltarusiją keliauja jau seniai, tad nežinau, ar čia dar galima kuo nors nustebinti.“ Pašnekovo teigimu, prasmingiau būtų daugiau orientuotis į kaimynines šalis, savo eksportuotojus.

„Džiugu, kad mūsų šalies eksportas pamažu auga. Žemės ūkio produkcijai, maisto produktams atrandamos naujos rinkos, į kurias produkcija keliauja per Klaipėdą. Tad pirmiausia turime sudaryti kuo geresnes sąlygas mūsų eksportuotojams, būti patrauklūs jiems, nes tai yra mūsų ekonomikos pagrindas“, – akcentuoja p. Šileika.

Nerimą kelia persiskirstymas

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas neatmeta galimybės, kad, atėjus kinams, uoste gali dar kartą įvykti vidinis konteinerių srautų perskirstymas. Jis nerimauja, kad kinams nusprendus investuoti į „Smeltę“ bus bandoma pervilioti šiuo metu su KKT dirbančias dvi Kinijos laivybos linijas.

Vidinis persiskirstymas KKT skaudžiai smogė 2009 m., kai TIL, kuri glaudžiai susijusi su MSC, įsigijus „Smeltės“ akcijų, MSC savo krovinius iš KKT perkėlė į „Smeltę“.

Šiemet KKT neteko dalies „Maersk Line“ krovinių, kai didžiausios pasaulyje konteinerinių krovinių gabenimo kompanijos MSC ir „Maersk Line“ nusprendė bendradarbiauti sudarydamos naują laivybos aljansą „2 M“ ir nutarė savo krovinius perkelti į jų valdomus terminalus.

Ši netektis pernai rekordinę 4 mln. t metinę krovą pasiekusio KKT krovinių apyvartą šiemet sumažins apie 0,5 mln. t. Tačiau net ir nukraujavusi bendrovė ir toliau konteinerių krova lenkia „Smeltę“.

„Maersk“ krovinių praradimus KKT pavyko šiek tiek amortizuoti pritraukus dvi naujas laivybos linijas. Pavasarį uostamiestis buvo įtrauktas į naujos fiderinės linijos „Baltic Sea X-press 2“ maršrutą Roterdamas–Ryga–Klaipėda–Roterdamas. O nuo birželio mėnesio KKT ėmė bendradarbiauti su Taivano kompanijos „Yang Ming“ laivybos linija.

„Nuo birželio, kai į Klaipėdą atplaukė pirmas šios linijos laivas, jos krovinių srautai stabiliai auga ir jau padidėjo dvigubai. Tikimės, kad augimas išsilaikys ir linija ims siųsti didesnius laivus į Klaipėdą“, – viliasi p. Šileika.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sandėlių aukso amžius Europoje tęsiasi: tiki, kad atsiris ir į Lietuvą Premium 3

Praėję metai Europos logistikos sektoriui buvo rekordiniai. Ir nors šiais metais apsukos kiek mažesnės, vis...

Be naftos: kurios šalys ketina atsisakyti vidaus degimo variklių 27

Jau ne kartą „Verslo klasėje“ minėtą Dono Hubertso iš „Royal Dutch Shell“ citatą verta periodiškai vis...

Verslo klasė
2018.10.21
„Teslos“ žudikai ateina Premium 14

Lietuvos kelius pasiekė pirmieji serijiniai „premium“ klasės elektromobiliai – „Jaguar I-Pace“...

Verslo klasė
2018.10.21
Keliautojams oro uostuose teks bendrauti su pasieniečių „avatarais“ 2

Jau netrukus keliautojams oro uostuose teks bendrauti ne su pasų kontrolės pareigūnais, o su pasieniečių...

Technologijos
2018.10.21
Beprotiškas hibridas iš „Porsche“ planetos: 6 mlrd. Eur – elektromobiliams Premium 2

Pirmojo serijinio elektromobilio gamybai besiruošiantis „Porsche“ kuria fizikos dėsnius ignoruojančią...

Verslo klasė
2018.10.20
Vilniaus viešojo transporto kontrolieriams – nauji mikroautobusai  5

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skelbia sostinės viešojo transporto kontrolieriams nupirkusi 5 naujus „Peugeot...

Transportas
2018.10.20
Teismas: „Lietuvos geležinkeliai“ gali tęsti 250 mln. Eur elektrifikavimo konkursą 

Teismas leido valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ atnaujinti maždaug 250 mln. Eur vertės Vilniaus...

Transportas
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 8,5% daugiau krovinių

AB „Lietuvos geležinkeliai“ per devynis šių metų mėnesius gavo 338,7 mln. Eur pajamų – 5,2% daugiau, nei tuo...

Transportas
2018.10.19
„Volkswagen“ skatins dyzelinio parko atnaujinimą

Ketvirtadienį koncernas paskelbė ketinantis skatinti Vokietijos dyzelinių automobilių parko atnaujinimą...

Transportas
2018.10.18
Pradedantiesiems vairuotojams pažymėjimai bus išduodami trejiems metams

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kurios keičia vairuotojų pažymėjimo išdavimo tvarką.

Transportas
2018.10.18
Automobilių plovimo rinka: plečia tiek tunelines, tiek automatines Premium 4

Pagrindiniai automobilių plovimo rinkos dalyviai galvoja apie plėtrą – bendrovė „Švaros broliai“...

Transportas
2018.10.18
„Small planet airlines“ atleidžia 44 darbuotojus Premium 11

Lietuvos įmonėje dirbę žmonės aptarnavo kritinius sunkumus patyrusias grupės įmones Vokietijoje ir Lenkijoje.

Transportas
2018.10.18
Klaipėdos uostas skaičiuoja konteinerių krovos rekordus Premium

Konteinerių krova užsiimančios Klaipėdos uosto bendrovės – Klaipėdos konteinerių terminalas ir „Klaipėdos...

Transportas
2018.10.18
„Merko Ehitus“ įmonė Osle statys „Teslų“ aptarnavimo centrą 1

Estijos kapitalo statybos kompanijos „Merko Ehitus“ įmonė Norvegijos sostinėje statys „Teslos“ elektromobilių...

Statyba ir NT
2018.10.17
Dėl kelio remonto Baltarusijoje galimi eismo ribojimai per Medininkų punktą

Dėl Baltarusijos teritorijoje vyksiančių kelio remonto darbų ketvirtadienį ir penktadienį galimi eismo...

Transportas
2018.10.17
„Švaros broliai“ atidarė 2 mln. Eur kainavusią, 6-ąją tunelinę plovyklą 12

Šiandien Vilniuje, Kareivių gatvėje atidaryta nauja tunelinė plovykla pristatoma kaip ilgiausią konvejerį...

Transportas
2018.10.17
„BAA Training“ pildo skrydžio treniruoklių parką

„Avia Solutions Group“ kontroliuojama bendrovė „BAA Training“ pristatė savo naują pirkinį –„Boeing 737 Next...

Transportas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„Rail Baltica“: progresui prireikė dar vienos Briuselio intervencijos Premium 3

„Rail Balticos“ projektui, regis, nelemta apsieiti be nesutarimų, galiausiai besibaigiančių Briuselio...

Transportas
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau