Tarp LJL gelbėtojų – dar viena valstybės valdoma įmonė

AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėti ėmėsi ir AB „Smiltynės perkėla“. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Finansinių sunkumų kamuojamą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) gelbėja ne tik „Lietuvos geležinkeliai“. Gegužę 500.000 Eur paskolą skęstančiai bendrovei suteikė ir AB „Smiltynės perkėla“.

Iki šiol viešai buvo žinoma, kad LJL gelbėja tik viena valstybės valdoma įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“. Už 3 mln. Eur paskolą buvo įkeistas LJL laivas „Venta“.

Apie tai, kad LJL gegužės 13 d. sudarė paskolos sutartį su „Smiltynės perkėla“ ir pagal ją pasiskolino 500.000 Eur, skelbiama LJL pateiktoje pusmečio ataskaitoje.

Paskolos palūkanos nenurodomos, tačiau aišku, kad „Smiltynės perkėla“ skolino be užstato, nes visi LJL laivai tuo metu buvo įkeisti SEB bankui.

Vaidotas Rūkas, Investuotojų asociacijos valdybos narys, pažymi, kad paskola sudaro reikšmingą „Smiltynės perkėlos“ nuosavo kapitalo dalį – beveik 10%.

„Ar tai reiškia, kad įmonė valdoma neefektyviai, nes būtų buvę galima mokėti akcininkui dividendus, kai biudžetas deficitinis? 2014 m., per pusę metų, įmonė uždirbo 737.000 Eur pelno, o dabar tuo pačiu metu patyrė 112.000 Eur nuostolio“, – skaičiuoja p. Rūkas.

Valstybės įmonė tapo banku?

Jis pažymi, kad pagal įstatymus „Smiltynės perkėlos“ valdybos nariai savo turtu atsako, jeigu dėl jų veiksmų būtų padaryta žala įmonei. „Smiltynės perkėlos“ valdyboje dirba Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, Ona Barauskienė, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja, bei Arvydas Saročka, nepriklausomas narys.

Tiesa, nėra žinoma, ar sprendimą dėl skolinimo laivininkystei priėmė „Smiltynės perkėlos“ valdyba, ar vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.

„Jeigu paskolos LJL yra tokia gera investicija, prie skolinimo asmeninėmis lėšomis turėtų prisidėti ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai“ – įsitikinęs p. Rūkas.

Jis sako nesuprantantis, ar „Smiltynės perkėla“ yra bankas, į kurį paskolų gali kreiptis ir privatus verslas, ar įmonė yra tik dar vienas Susisiekimo ministerijos įrankis, siekiant išvengti LJL bankroto.

Paskolos teikimo nekomentuoja

Su Dariumi Butvydu, „Smiltynės perkėlos“ generaliniu direktoriumi, VŽ šiandien susisiekti nepavyko, į skambučius jis neatsakė.

Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, taip pat nebuvo linkęs komentuoti šios situacijos. „Rytoj vyks pasitarimas dėl LJL gelbėjimo plano, paskambinkite po jo, tada galėsiu daugiau papasakoti“, – pokalbį baigė jis.

Sigitas Dobilinskas, LJL generalinis direktorius, paklaustas, kur buvo panaudota gauta 500.000 Eur paskola, VŽ sakė: „Kol kas į šį klausimą atsakyti negaliu, nes tuo metu dar nedirbau bendrovėje. To paties klausimo jau sulaukiau ir iš „Smiltynės perkėlos“, tad dabar renkame informaciją. Tiksliai analizei prireiks kelių dienų“.

Vakar VŽ rašė, kad šių metų I pusmetį LJL skaičiavo sumažėjusias pajams ir 2,6 karto išaugusį grynąjį nuostolį.

Pernai rekordinį pelną skaičiavusi „Smiltynės perkėla“ šiuos metus pradėjo ne taip sėkmingai. I pusmetį bendrovė uždirbo trečdaliu mažiau pajamų nei pernai tuo pačiu metu ir patyrė 112.000 Eur nuostolį.

Komentarai