„Aukmergės baldai“: dėl „Brexit“ stabdome investicijas 

„Mes eksportuojame produkciją į JAV ar Šveicariją ir galime palyginti, kaip skiriasi prekyba, kai yra atsiranda muitinė su papildomais dokumentais, jų patikrinimu ir visa kita. Kaip bus galima įvežti produkciją į Angliją mes nežinome, todėl ieškome naujų šalių, naujų pirkėjų“, – aiškina Jonas Petrauskas, Ukmergės „Aukmergės baldų“ direktorius.

Jis neslepia: padėtis sudėtinga jau dabar – sumenkus svaro kursui pirkėjas kalba apie būtinybę mažinti kainą. Ilgalaikės sutartys su „Next“ sudarytos eurais. Todėl po „Brexit“ įmonė nusprendė stabdyti šiemet planuotas investicijas. Įrenginių, kurių vertė viršija 100.000 Eur, šiuo metu nepirks.

„Visus pirkimus sustabdėme, pasižūrėsime, kaip įvykiais klostysis toliau“ – kalba „Aukmergės baldų“ vadovas.

Jo nuomone, geriau palaukti, negu išleisti pinigus, įsigyti įrangą ir neturėti užsakymų. Be to, yra ir kitų nepalankių faktorių. Ąžuolą įmonė perka Ukrainoje, o kadangi šioje šalyje tvirtos verslo žaidimo taisyklės nenustatytos – tenka rizikuoti. Rizika kyla ir dėl minimalios algos didinimo – žirklės tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio plečiasi vis labiau. O kadangi gaminant ąžuolo ar riešutmedžio baldus rankų darbo daugelyje vietų robotais pakeisti beveik neįmanoma, sunkiai įmanoma ir smarkiai padidinti darbo našumą.

Kad mažintų priklausomybę nuo vienos šalies, Ukmergės baldų gamintojai didina eksportą į JAV. Pono Petrausko teigimu, tai patraukli ir moki rinka, kuri pradeda įsileisti ąžuolinius baldus. Produkcijos siuntos ruošiamos į Australiją, Malaiziją.

„Ir viskas, rinkos baigiasi. Rusija neatsidarys, Vokietija neįsileidžia. Pavyzdžiui, kad savarankiškai pakliūtum į Vokietijos prekybos tinklus reikia turėti mažiausiai 6 kompanijų, valdančių prekybos tinklus, rekomendacijas. Be to, yra ir kitų papildomų reikalavimų. Todėl šiuo metu neaišku, kur turėtume žengti toliau“, – svarsto verslininkas.

JAV įmonė yra susiradusi partnerius, kurie lankėsi įmonėje. Ryt į JAV vienam iš partnerių iškeliauja pirmasis konteineris. Amerikiečiai atsirinko stalus ir rašomuosius stalus. Iš viso „Aukmergės baldų“ asortimente yra 150 baldų modelių: komodų, spintų, miegamojo baldų ir kt.

Direktoriaus teigimu, Lietuvoje baldai neparduodami. Tam priežasčių daug. Viena jų – ilgi atsiskaitymo terminai. Be to, pasak p. Petrausko, nors jų masyvo baldai kaina gali varžytis su IKEA produkcija, prekyba Lietuvoje juos nuvestų į bankrotą, kadangi nuomotis patalpas baldų salonams būtų labai brangu, o prekybos tinkluose kainos būtų pakeltos tiek, kad pirkėjas neįpirktų.

„Vien dėl to, mes net nebandome prekiauti Lietuvoje. Tai ilgai nesitęstų ir nuvestų tiesiai į bankrotą“, – neslepia įmonės bendraturtis.

Ekspertai jau yra įspėję, kad nežinomybė dėl „Brexit“ gali užsitęsti. Laura Galdikienė, banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė viename iš komentarų yra pažymėjusi, jog įmonėms, eksportuojančioms didesnę dalį savo produkcijos į Jungtinę Karalystę, pavyzdžiui, naftos produktų, baldų, trąšų gamintojams, gali tekti susitaikyti su išaugusiu neapibrėžtumu, mažesniu pelningumu, o galbūt net naujų rinkų paieška. Trumpuoju laikotarpiu, anot jos, eksportuotojus neigiamai paveiktų atpigęs svarų sterlingas, tačiau ilgesniu laikotarpiu daug neapibrėžtumo sukeltų užsitęsusios derybos dėl naujo prekybos susitarimo tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

2015 m. Lietuvos prekių eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė 4,5%, lietuviškos kilmės prekių – 6,6% viso prekių eksporto.