„Hanner“ investicijas stabdo futbolo mylėtojai

FOTOGALERIJA Griaunamas Žalgirio stadionas – atlaisvinama vieta viešbučiui (67 nuotr.)

„Mes stebime jau antrą, į „Lidl“ atvejį panašią, situaciją, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau apleistą teritoriją ir pradėjus pokyčius, o savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus sprendimus. Tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga, šitaip menkinamas Vilniaus ir Lietuvos patrauklumas investuotojams“, - sako Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.

VŽ primena, kad beveik 8 ha „Žalgirio stadiono“ teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių „Hanner“ įsigijo pernai pavasarį iš „Šiaulių banko“ už 40 mln. Eur. Šį turtą Šiaulių bankas yra perėmęs iš bankrutavusio Ūkio banko kartu su „gerąja“ pastarojo banko dalimi.

„Hanner“ tuomet paskelbė, kad „Žalgirio“ stadiono teritorijoje ketina investuoti daugiau kaip 200 mln. Eur, bendrovė jau yra pradėjusi statyti viešbutį, paskelbusi apie 15.000 kv. m biurų pastato statybas ir daugiabučių projektą „Pilies apartamentai“.

Iniciatyva socialiniame tinkle

Maždaug prieš savaitę „Facebook“ socialiniame tinkle paskelbta akcija „Noriu „Žalgirio“ stadiono!“ – futbolo mylėtojai kviečiami rinktis prie Vilniaus savivaldybės ir įteikti miesto vadovams raštišką kreipimąsi su prašymu, kad toje vietoje būtų pastatytas naujas „Žalgirio“ stadionas.

„Pasirodo, dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad toje vietoje vis dar gali būti stadionas - jis vis dar išlieka detaliajame sklypo plane. Kad jo ten neliktų, Vilniaus savivaldybės taryba turi priimti sprendimą. Vilniaus ir visos Lietuvos futbolo bendruomenė siekia, kad sostinės savivaldybė net nesvarstytų priimti tokio sprendimo, ypač, kol neturime jokių aiškių planų dėl nei vieno naujo stadiono Vilniuje. Turime auksinį šansą išsaugoti stadioną legendinėje Lietuvos futbolui vietoje. Padarykime tai kartu“, – skelbia akcijos organizatoriai komikas ir TV laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius bei Marius Ramanauskas.

Ponas Avulis pabrėžia, kad „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinę teritoriją pirko tik todėl, kad detalusis planas buvo parengtas ir jame stadionas nebuvo numatytas.

„Mano teisininkai gerai išanalizavo situaciją. Aš nebūčiau pirkęs šios teritorijos ir mokėjęs 40 mln. Eur, jeigu sklype būtų buvę numatyta palikti stadioną. Be to, kartu su Architektų sąjunga pernai rugpjūtį organizavome atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius. Šie sprendiniai buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš konceptinių variantų stadionas nebuvo numatytas. Tai kodėl visi tada tylėjo?“ – klausia p. Avulis.

Jis primena, kad Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė prieš porą metų priėmė sprendimą atsisakyti projekto „Nacionalinis „Žalgirio“ futbolo stadionas su daugiafunkciniu kultūros ir pramogų centru Rinktinės gatvėje“ ir investuoti į daugiafunkcį kompleksą ant Vilniaus Šeškinės kalvų.

„Vyriausybės Strateginis komitetas 2013 m. lapkričio 22 dieną nusprendė statyti daugiafunkcinį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą Šeškinėje, Ozo g., panaudojant 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšas. Remdamasi šiuo Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimu, Vilniaus miesto Taryba 2014 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą įpareigojantį pakeisti bendrąjį planą pagal monitoringo ataskaitos išvadas, atsisakant ankščiau suplanuoto sporto ir pramogų objekto Rinktinės gatvėje. Detalusis planas buvo pakeistas. Aš investavau į teritoriją remdamasis šiais valstybės ir miesto sprendimais“, – dėsto p. Avulis.

Neseniai paaiškėjo, kad nebuvo pakoreguotas bendrasis miesto planas – šiuo metu vis dar rengiamas naujas.

Kaltina buvusią Vilniaus miesto valdžią

„Hanner“ vadovas šiandien buvo susitikęs su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais aptarti susiklosčiusios situacijos. Po šio susitikimo Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame meras Remigijus Šimašius teigia, kad futbolo aikštelių Vilniuje bus net trys naujame Daugiafunkciame projekte, Šeškinėje.

„Tačiau esame už tai, kad dabartinė buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija taip pat turi tapti patrauklia vieša erdve, maksimaliai atitinkančia miestiečių poreikius“, – kalba p. Šimašius.

Jis kaltina buvusią Vilniaus miesto valdžią „išparceliavus stadioną“.

„Šiandien reikėtų aiškiai pasakyti, jog akivaizdu, kad šioje vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu, net iki galo neužbaigiant visų procedūrų. Tokią teisinę koliziją sudarė praėjusios kadencijos valdžia, iš esmės išparceliavusi stadioną, ir tai man, kaip ir tūkstančiams futbolo sirgalių, kelia nerimą“, - dėsto p. Šimašius.

Anot mero, buvusios tarybos sprendimai sukūrė situaciją, kai buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, tačiau bendrasis planas liko nepakeistas ir jame iki šiol numatytas stadionas. Taigi, iš esmės neužbaigta teritorijų planavimo procedūra, kuri sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teritorijos vystymą.

Vilniaus meras projekto vystytoją informavo, kad svarstoma galimybė užsakyti nepriklausomą teritorijos planavimo dokumentų ekspertizę, kuri atsakys į klausimą, koks yra šios teritorijos teisinis statutas.

Į veiksmus atsakys veiksmais

„Prieš man investuojant į šią teritoriją, buvo aiškiai pasakyta, kad „Žalgirio“ stadiono klausimas yra išspręstas. Po vyriausybės strateginio komiteto sprendimo Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo koreguoti bendrąjį planą. Mes teritoriją įsigijome pagal galiojančius teisės aktus ir priimtus sprendimus. Aiškiai ir viešai pristatėme mūsų investicinius planus šioje teritorijoje. Todėl man sunkiai suvokiama susiklosčiusi situacija – labai jau tai panašu į juodųjų viešųjų ryšių akciją“, – teigia p. Avulis.

Anot jo, tai, kad bendrajame miesto plane minėtoje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje vis dar numatytas stadionas, yra nesusipratimas, už kurį atsakinga miesto valdžia.

„Žinot, jeigu dabar norima stabdyti jau pradėtas investicijas, remiantis nepakeistu bendruoju planu, tai Danielio Libeskindo suprojektuotas verslo centras Konstitucijos prospekte taip pat negalės iškilti, nes šis projektas irgi prieštarauja dabartiniam bendrajam planui. Ir, manau, šiuo pagrindu gali būti sustabdyti daugiau investicinių projektų Vilniuje. Didesnės investicijos šiame mieste tampa per daug rizikingos“, – sako p. Avulis.

Jis teigia nesiimsiantis jokių veiksmų, kol nėra priimta jokių sprendimų, „Žalgirio“ stadiono teritorijoje stabdančių „Hanner“ darbus. Jeigu tokių sprendimų bus priimta, anot p. Avulio, tai turės teisinių pasekmių.