Universitetai startuolius ir stumia, ir stabdo

Publikuota: 2015-12-27
Dėl perdėto pragmatiškumo labai geros, pasaulinės arenos vertos idėjos kartais nuslopinamos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dėl perdėto pragmatiškumo labai geros, pasaulinės arenos vertos idėjos kartais nuslopinamos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos universitetai vis garsiau kalba apie jų bendruomenėje gimusius startuolius. Investuotojai ir pradedantieji pripažįsta: alma mater užnugaris – svarbus jauniems technologijų verslams. Kita vertus, universitetų konservatyvumas, pasenusios vadybos paskaitos ir neblėstantis dėmesys betonui stabdo studentų verslumo proveržį.

Universitetuose kuriamos technologijos – tikras lobynas inovatyvių idėjų ieškantiems startuoliams. O aukštųjų mokyklų infrastruktūra leidžia pradedantiesiems sutaupyti išteklių. Mažoje Lietuvos rinkoje, neturinčioje stambių investuotojų, tai kritiškai svarbu.

„Jeigu žmogus kreipiasi į fondą teigdamas, kad turi unikalų išradimą, viskas yra labai gerai. Bet būtų lengviau pritraukti kapitalo, jei jis būtų susijęs su universitetu. Juk juose yra laboratorijos, kur mokslininkai tam tikrą laiką gali savo sukurtą produktą išbandyti, kol tikrai pasiteisins, kad produktas reikalingas pasauliui“, – sako Daiva Rakauskaitė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja.

Per daug atsargūs

Ponios Rakauskaitės nuomone, Lietuvos universitetai turėtų koncentruotis į tas verslo idėjas, kurios yra rizikingos, bet kartu gali duoti didelę grąžą.

Taip pat skaitykite: nuo žinių prie prietaisų ir kontaktų

Deja, universitetams noro rizikuoti ir daugiau investuoti tiek fizinių, tiek nematerialinių išteklių į rizikingas idėjas pristinga, mano Vytenis Buzas, sistemas mažiesiems palydovams kuriančio startuolio „Nanoavionika“ vadovas.

„Reikėtų daugiau drąsos, vakarietiško oportunistinio požiūrio, nes taip ir gimsta didieji verslai. Aišku, turi būti pragmatiškumas, reikia klausti, kam to reikia, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinis klausimas, – sako p. Buzas, kuris savo bendrovę kūrė su Vilniaus universiteto pagalba.

„Jauni žmonės, pradedantieji verslininkai į tokį klausimą negali atsakyti, nes jie neturi patirties arba nežino, kaip tą klausimą pagrįsti, nors ir turi gerą idėją, – aiškina vadovas. – Būtent dėl to perdėto pragmatiškumo labai geros, pasaulinės arenos vertos idėjos kartais nuslopinamos.“

Ieškoti pinigų – į užsienį

Kaip ir Lietuvos rizikos kapitalo fondai, taip ir universitetai vengia rizikuoti dėl išteklių trūkumo. Šią problemą iš dalies būtų galima išspręsti – Lietuvoje universitetai galėtų padėti pradedantiesiems išeiti į užsienio rinkas. O tai galima padaryti bendraujant su užsienio mokslo organizacijomis, kurios glaudžiai susijusios su verslu, sako p. Rakauskaitė.

„Taip būtų lengviau pristatyti savo potencialą, produktus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojams. Būtų galima bendrauti su universitetais, kurių miestelyje, kaimelyje, regione veikia stipri startuolių finansavimo kultūra, – sako p. Rakauskaitė. – Ne tik ten kur nors už jūrų marių yra genialių idėjų, jų yra visame pasaulyje, ir nuolat būti investuotojų sūkuryje itin svarbu.“

Kas tas rizikos kapitalas?

Nors universitetai ir padeda mokslininkams įkurti savo įmones, daugelis studentų net nežino, kaip veikia startuolių verslo modelis, teigia Mindaugas Glodas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

„Kai paklausi studentų, ar žinote, kas yra rizikos kapitalas, pakyla vos kelios rankos. Kai paklausi, ar tai yra dėstoma per paskaitas, nepakyla nė viena ranka“, – stebisi investuotojas.

Anot p. Glodo, universitetuose dėstomi tie vadybos metodai, kurie būdingi tradicinėms, jau seniai įkurtoms įmonėms.

„Šiandien, mano žiniomis, galbūt tik pradedama universitetuose rimčiau dėstyti ir aiškinti studentams, kas yra rizikos kapitalas, kaip jis veikia, kuo šitas mechanizmas yra geresnis už kitas finansavimo formas. Visiškai nekalbama, kaip tai vyksta startuolių pasaulyje. Neaiškinama, kad iš karto nebūtina koncentruotis į pelną, o pirmiausia reikia skirti daug dėmesio vertės kūrimui“, – teigia p. Glodas.

Pakaks betono

Investuotojas pastebi teigiamų universitetų pavyzdžių, tokių kaip Kauno technologijos universiteto su kitomis aukštosiomis mokyklomis sukurtas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras. Tačiau, anot p. Glodo universitetai, užuot teikę žinias, kaip kurti savo verslą, koncentruojasi į „betoną“.

„Šiandien mums reikia griežtai kaip kirviu kirsti ir nukirsti visas investicijas į tą betoną, kurio niekam nebereikia. Pristatyta slėnių, kurie atrodo gražiai, o viduje – nieko nevyksta. Dabar į tuos betoninius pastatus reikia įpūsti gyvenimo“, – mąsto p. Glodas.

infogr.am::infogram_0_jaunuju_pavyzdziai

Labiausiai, jo manymu, trūksta kompetencijos, universitetų bandymo smarkiau įtraukti verslininkus, kurie kol kas Lietuvoje dar neatrado bendros kalbos su akademikais.

„Galbūt šiuo atveju padėtų vadinamųjų minkštųjų veiklų finansavimas. Bet vėlgi – baisiai didelis pavojus. Betoną labai lengva pastatyti, pamatuoti, kad pastatei. O tie dalykai, kuriais matuojama kompetencija: vieniems atrodo gerai, kitiems blogai. Visa tai turi susivesti į labai aiškius kriterijus.“

„Inoveks“ minkštosios investicijos

Viena tokių į minkštąsias veiklas nukreiptų priemonių – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuota ir iš ES lėšų finansuota „Inoveks“ programa, skirta padėti mokslininkams ir studentams komercializuoti savo išradimus.

„Inoveks“ atrinktų idėjų autoriams buvo padėta įkurti įmones, suteiktos konsultacijos, patalpos, komandiruotės. Programą, kurios vertė siekė 2,78 mln. Eur, MITA vykdė su universitetais bei mokslo ir technologijų parkais.

„Inoveks“ tikslas buvo per dvejus metus įkurti 50 įmonių. Šį rudenį pasibaigusi programa tikslą viršijo su kaupu – įsteigtos net 72 įmones (dauguma jų – mažosios bendrijos).

infogr.am::infogram_0_inoveks-304562108

„Nanoavionikos“, kuri priskiriama prie „Inoveks“ sėkmės vaisių, vadovas teigia, kad jam buvo naudinga vykstant programai suteikta Vilniaus universiteto teisininkų pagalba.

„Teisininkai labai padėjo su sutartimis, įstatyminiais dalykais. Išaiškino, ko reikia pradedančiajai, neegzistuojančiai bendrovei“, – kalba p. Buzas.

Tačiau, p. Glodo manymu, „Inoveks“ nebuvo veiksminga, nes neturėjo aiškių idėjų atrinkimo kriterijų, o kai kurios vykdant programą įsteigtos įmonės negavo konsultacijų. Tad kyla klausimas dėl įsteigtų bendrovių kokybės.

„Nors viena įmonė, kuri buvo sukurta, ar rodo kokius gyvybės ženklus?“ – retoriškai klausia p. Glodas.

Universitetas – ne verslas

Investuotojai pabrėžia, kad vis dėlto universitetų nereikėtų vertinti pagal iš jų gimusių verslų skaičių.

„Universitetas nėra verslo klubas, tad tikėtis, kad šios aukštosios mokyklos kaip kokie verslininkai pristeigs startuolių, nereikia. Tai nėra universiteto duona“, – mano p. Rakauskaitė.

Kita vertus, mokslininkai ir studentai turėtų suprasti, kaip gali užsidirbti iš savo išradimų net nesteigdami verslo.

„Daug dėstytojų, kiek man teko bendrauti, sako: na va, mes turime technologiją, tad dabar norėtume už tai gauti šiek tiek akcijų, o kai bus pelno, norėtume to pelno dalies, – sako p. Glodas. – Bet universitetai turėtų išmokti suprasti, kaip tas kuriamas technologijas licencijuoti ir perduoti savo ar kitų universitetų absolventams, kurie būtų išmokyti kurti verslus.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Inovacijų agentūrų jungimas: sumes į vieną biurą ar pažvelgs strategiškai Premium

Ūkio ministerija planuoja iki 2021 m. sukurti vieną technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančią...

Technologijos
2018.05.17
„TableAir“ pritraukė strateginį investuotoją Premium

Lietuviškas biuro technologijų startuolis „TableAir“ pritraukė investiciją iš Danijos baldų bendrovės...

Technologijos
2018.05.10
Ūkio ministerija pristatė 8 inovacijų politikos punktus Premium

Inovacijų politika, balandį Vyriausybės paskelbtose struktūrinių reformų gairėse, švelniai tariant, atrodė...

Technologijos
2018.05.10
Įkūrė „blockchain“ tyrimų grupę, pradės rengti studentus Premium 3

Burtažodis „blockchain“ skamba ir pasaulio akademinėje bendruomenėje. Visa plejada universitetų per...

Technologijos
2018.05.03
Ir maži verslai gali pasikinkyti dirbtinį intelektą Premium

Dirbtinis intelektas (DI) nebėra vien stambių kompanijų ir technologinių startuolių naudojama technologija.

Technologijos
2018.05.03
„Google“ įkūrėjas: dirbtinis intelektas atneša technologijų renesansą ir nerimą 3

JAV Silicio slėnis ir kiti pasaulio technologjų centrai yra pametę galvas dėl dirbtinio intelekto plėtros.

Technologijos
2018.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau