Lietuvių technologijos veržiasi į kosmosą

Publikuota: 2015-12-13
Profesorius Arūnas Krotkus sako, kad saulės elementų efektyvumą jų technologija gali padidinti iki 40–45%. Juditos grigelytės Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesorius Arūnas Krotkus sako, kad saulės elementų efektyvumą jų technologija gali padidinti iki 40–45%. Juditos grigelytės Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra (EKA), kuria technologijas, kurios ateityje padės iš kvapo nustatyti ligas ir gerokai padidins saulės elementų efektyvumą.

Praėjusių metų spalį Lietuva su EKA pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Netrukus EKA paskelbė pirmąjį tik Lietuvos mokslo ir verslo subjektams skirtą kvietimą teikti paraiškas. Iš viso jų pateikta 16. EKA ir Ūkio ministerija patvirtino septynias. Tarp jų pateko ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) projektas, kurio tikslas yra sukurti naujus puslaidininkinius junginius, skirtus naudoti saulės elementuose ir dujų jutikliuose. FTMC yra didžiausia tyrimo įstaiga Lietuvoje, ji įkurta 2010 m. sujungus kelis mokslo institutus.

„Iš silicio pagaminti saulės elementai nėra efektyvūs, bet tinka, kai galime jais užkloti didelius laukus. Į kosmosą tokių didelių elementų nenusiveši, o pagrindinis elektros šaltinis ten irgi yra saulės energija. Todėl kosmose naudojami vidutiniškai du kartus efektyvesni elementai, pagaminti iš galio arsenido ir panašių junginių“, – apie pasakoja Arūnas Krotkus, FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas.

Tačiau šie elementai yra jautrūs tik tam tikro diapazono šviesos bangoms. Didelė dalis infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių elektros gamybai lieka nepanaudoti.

FTMC puslaidininkiniame junginyje sugebėjo dalį arseno pakeisti bismutu, ir medžiaga tapo jautri infraraudonajai spinduliuotei. Tokius tyrimus prieš kelerius metus pradėjo japonai Kioto universitete ir kanadiečiai Vankuverio universitete. Tačiau lietuviai kolegas aplenkė, kai rado būdą, leidžiantį į galio arsenido kristalą įterpti daugiau nei 10% bismuto atomų (kanadiečiai ir japonai pasiekė apie 2–3%).

„Viena iš galimų šios medžiagos pritaikymo sričių – dujų jutikliai. Sumontavus tokius jutiklius palydovuose, galima stebėti, kur planetoje išsiskiria daugiausia metano, anglies dvideginio ar kitų dujų. Galima būtų sukurti ir tokius jutiklius, kurie gebėtų nustatyti tam tikras ligas ar organizmo sutrikimus iš iškvepiamo oro sudėties“, – sako pašnekovas.

Partnerių nerado

Kitas pritaikymas – saulės elementų tobulinimas. Kosminiuose aparatuose montuojami saulės elementai sudaryti iš keleto skirtingų medžiagų sluoksnių, tarsi sumuštinis. Jų efektyvumas šiuo metu siekia apie 35%, o į minėtą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių kuriamą medžiagą (ji būtų ketvirtoji), efektyvumas išaugtų iki 40–45%. Žemėje naudojamų „Global BOD Group“ gaminamų silicio elementų vidutinis efektyvumas siekia 17,8%. Europos rekordas – 18,7%.

Norėdamas aprašyti savo išradimą ir paruošti jį gamybai, Fizinių ir technologijos mokslų centras pateikė 200.000 Eur vertės projekto paraišką Europos kosmoso agentūrai ir laimėjo konkursą.

Tiesa, prietaisų lietuviai bent kol kas kurti neketina, jie nori įrodyti, kad technologija veikia. ES skatina mokslininkus bendradarbiauti su verslu ir paversti bazinius tyrimus produktais.

„Didelių įsipareigojimų prisiimti nenorėjome, nes neturėjome verslo partnerio. Verslo nenorėjome kviesti, kol neįsitikinome, kad galime šią technologiją sukurti. Be to, mūsų saulininkai užsiima klasikiniais vienos sandūros elementais, su mūsų nagrinėjamu klausimu jie nesusidūrė“, – sako p. Krotkus.

Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas, patvirtina, kad šiame projekte įmonė nebūtų dalyvavusi, nes dirba su kitomis technologijomis ir nemato iš FTMC projekto sau naudos.

Plataus vartojimo rinkai galio arsenido saulės elementų technologija kol kas yra gerokai per brangi. Tai rodo ir JAV bendrovės „Alta Devices“ patirtis. Ji planavo masinę galio arsenido saulės elementų gamybą. Bet 2013 m. išseko rizikos kapitalo finansavimas ir įmonė atsidūrė ties bankroto riba. Tačiau ši technologija gali sudominti pasaulio kosmoso agentūras.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po 2 metų pertraukos prasidės centro „Mosta“ vadovo paieškos

Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („Mosta“) jau antrus...

Vadyba
11:41
Daugiausia abiturientų vėl pasirinko valstybinį anglų kalbos egzaminą

Kitąmet laikyti brandos egzaminus registravosi 30.072 jaunuoliai, tai yra 1.568 kandidatais mažiau negu šiais...

Mokslas
2018.11.06
Į profesines mokyklas bus galima stoti dukart per metus 2

Į profesines mokyklas bus galima stoti dukart per metus – šiemet į šias švietimo įstaigas pirmąkart bus...

Mokslas
2018.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau