Draudimo nuo kibernetinių nusikaltimų rinka auga kaip ant mielių

„Matome itin augančias pajamas iš draudimo nuo kibernetinių nusikaltimų, – „Financial Times“ cituoja Ingą Beale, Londono „Lloyd’s“ vadovę. – Todėl 2017 m. tikintis augimo pernai pasiūlėme 15 skirtingų tokio draudimo rūšių.“

Pavyzdžiui, draudimo nuo kibernetinių atakų rinkoje besispecializuojanti bendrovė „CFC Underwriting“ skaičiuoja, kad JK rinkoje jos pasirašytų įmokų suma 2016 m. ūgtelėjo 60%, palyginti su 2015 m. O paraiškų žalai atlyginti suma – 78%. Pasak bendrovės, praėjusiais metais buvo sulaukta bent po vieną pranešimą apie kibernetinį įvykį.

„CFC Underwriting“ teigimu, itin išaugo pranešimų apie išpirkos reikalavimą skaičius. Jei prieš dvejus metus tokie įvykiai sudarydavo vos 5% visų pranešimų, dabar šis skaičius išaugo iki 20%.

Visame pasaulyje pasirašytų draudimo nuo kibernetinių nusikaltimų įmokų suma 2016 m. pasiekė 2,5 mlrd. USD, o 2025 m. ji gali pakilti iki 20 mlrd. USD, prognozuoja Vokietijos draudikė „Allianz“.

Didžiausia tokios rūšies draudimo paklausa susiformavusi JAV, mat ten valstybė reguliuoja, kaip verslas privalo reaguoti į kibernetinius iššūkius. Tačiau didžiąją dalį įmokų šalies verslai pasirašo Londone.

Pagyvėjimo tikimasi ir ES rinkoje, nes 2018 m. įsigalios nauji reikalavimai. Jie numato, kaip bendrovės turi elgtis esant duomenų nutekėjimui. Už taisyklių nesilaikymą numatytos baudos iki 20 mln. Eur, arba 4% kompanijos pajamų pasauliniu mastu.

„Nauja direktyva privers mus sekti JAV pėdomis, ir baudos yra solidus pagrindas. Tai bus didžiulis postūmis JK kibernetinei rinkai“, – mano Nigelas Brookas, advokatų kontoros „Clyde & Co“ partneris.

Verslas nuo kibernetinių nusikaltėlių gali nukentėti nebūtinai dėl savo kaltės ar aplaidumo. Štai šių metų spalio pabaigoje programišiai surengė itin didelio masto ataką prieš interneto infrastruktūros kompaniją „Dyn“. Ši veikia kaip didelė adresų knyga, nukreipianti vartotojus į reikiamą puslapį. Dėl to nukentėjo verslas, negalintis veikti be internetinės platformos: „Twitter“, „Amazon“, „Spotify“ ir t.t.

Ši ataka skyrėsi nuo įprastinių DDoS atakų, nes dirbtinai kuriamoms užklausoms buvo panaudoti tokie prietaisai kaip kameros, vaizdo, grotuvai ir maršrutizatoriai. Populiarėjant daiktų internetui, savo pajamas turėtų auginti ir antivirusines programas kuriančios kompanijos.