MITA: pusė mokslo įstaigų nebendradarbiauja su verslu

„Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, - agentūros kuriuojamų finansavimo priemonių rezultatus apžvelgia Kęstutis Šetkus, MITA vadovas.

Anot jo, daugiausiai lėšų iš verslo gaunama fiziniuose moksluose, o mažiausiai – socialiniuose ir humanitariniuose. Tačiau pasaulinė praktika rodo, socialiniuose moksluose tikrai galima uždirbti daugiau lėšų teikiant paslaugas verslui ir bendradarbiaujant su juo.

Tiesa, tai yra tik MITA turimi duomenys pagal naudojimąsi jos priemonėmis. Tačiau p. Šetkus teigia, kad jie gana tiksliai atspindi realią situaciją, nes į jos veiklos rėmus nepatenkantys atvejai yra smulkūs. Be to, dalis mokslo įstaigų neturi užsakymų iš užsienio.

Rezultatai dar neaiškūs

Agentūra žiniasklaidai skirtame renginyje pristatė imliausias bendradarbiavimui su verslu mokslo institucijas. Tarp jų išskirti Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai. Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos energetikos institutas.

VŽ šių įstaigų atstovų paklausė, kokios yra šių metų bendradarbiavimo su verslu apimtys ir sumos, už kurias buvo atliktos paslaugos. Tačiau kol kas jos negalėjo pateikti susumuotų šių metų duomenų. Metų darbo vaisiai turėtų būti suskaičiuoti kitų metų I ketvirtį.

„Šių metų skaičių dar nesame suvedę, bet šiais metais sudarytų sutarčių yra apie 150, – sako Monika Kavaliauskė, Vilniaus universiteto (VU) Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja. – Didelė dalis šių sutarčių yra tyrimų ir kitų paslaugų teikimas verslui, bet tarp jų yra ir licencinės sutartys. Tai reiškia, kad gauname pajamas nuo to, ką įmonės sugeneravo naudodamos mūsų technologiją ar mums mokamas metinis mokestis. Tai tam tikrais metais gali labai stipriai padidinti mūsų pajamas.“

Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, sako, kad šiuo metu yra pasirašyta apie 50 sutarčių su verslu.

„Bendrai mūsų biudžeto struktūroje nuo pat centro atsiradimo iš verslo gaunamos lėšos sudaro apie 70% nuo to, ką gauname iš biudžeto. Praėjusiais metais gavome 6 mln. Eur biudžetinių lėšų ir 4 mln. Eur uždirbtų. Manau, kad ir šiemet proporcija bus panaši“, – sako p. Viliokas.

Šarūnas Skuodis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius, kalba, kad 2015 m. universitetas pasirašė apie 700 sutarčių, kurios atnešė apie 3,5 mln. Eur. Panašių rezultatų tikimasi ir šiais metais.

Rimantas Levinskas,Lietuvos energetikos instituto Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad šiais metais pasirašytos 64 sutartys, o instituto kasoje jau yra 1,2 mln. Eur.

Edmundas Šalna, Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius, sako, kad universitetas pasirašė apie 400 sutarčių.

Tačiau pašnekovai ragina nematuoti mokslo institucijų naudos vien skaičiuojant bendradarbiavimo su verslu vaisius. Anot jų, vis tiek pagrindinė misija yra efektyviai perduoti naujausias technologijas, o tai padaryti galima įvairiais būdais. Dalis svarbių žinių nėra parduodama, o tiesiog perleidžiama. Be to, jos pateikiamos ir per paruošiamus studentus, rašomus rašto darbus.

Reikia ruoštis taprtautinėms programoms

Mokslo įstaigos ir verslas iki šiol gali kreiptis dėl paramos bendrai vykdomiems projektams. Tam MITA turi specialias programas. Tačiau agentūrai vadovaujantis p. Šetkus sako, kad jau reikia pradėti ruoštis aktyvesniam dalyvavimui tarptautinėse programose ir taip gauti finansavimą savo projektams.

„Kol kas esame pakankamai priklausomi nuo struktūrinės paramos finansavimo priemonių. Nemanau, kad tai yra grėsmė. Lietuvoje prieš gerus 7 metus buvo suprantamos 3 pinigų rūšys: iš nacionalinio biudžeto skiriamos lėšos mokslui ir inovacijoms, struktūrinė parama bei tarptautinė parama. Šiuo metu praktiškai liko tik dvi dedamosios: struktūrinė ir europinė parama, po truputį mes atsisakė biudžetinio finansavimo. Dabar einame į kitą etapą, struktūrinė parama anksčiau ar vėliau sumažės ir laukia tarptautinės iniciatyvos, kurios kai kuriems dabar atrodo sunkiai pasiekiamos. Tačiau tai yra ilgalaikė perspektyva, kuri manau, veda teigiama linkme, struktūrinės paramos dėka turime žengti toliau link tarptautinių programų“, – aiškina MITA vadovas.

Tačiau kitais metais dar atsiras naujų priemonių, kurioms bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, bus atskira priemonė patentavimui, pumpurinėms ( mokslo įstaigose atsirandačioms ir nuo jų atskylančioms) įmonėms, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje.

Ponas Šetkus tikisi, kad kitais metais pamatysime ir 2015-2016 m. su MITA parama augusių pradedančiųjų bendrovių rezultatus. Tiksliau, sužinosime, kurios su savo inovacijomis tęs darbus, o kurie projektai galiausiai bus uždaryti.

Paklaustas apie tai, kokios inovacijų tendencijos Lietuvoje gali vyrauti kitais metais, p. Šetkus VŽ sako, kad didžiausių judesių galima tikėtis daiktų interneto, biotechnologijų, lazerių srityse.