MITA: pusė mokslo įstaigų nebendradarbiauja su verslu

Publikuota: 2016-12-22
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kas antra mokslo įstaiga deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tokius duomenis pateikia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

„Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, - agentūros kuriuojamų finansavimo priemonių rezultatus apžvelgia Kęstutis Šetkus, MITA vadovas.

Anot jo, daugiausiai lėšų iš verslo gaunama fiziniuose moksluose, o mažiausiai – socialiniuose ir humanitariniuose. Tačiau pasaulinė praktika rodo, socialiniuose moksluose tikrai galima uždirbti daugiau lėšų teikiant paslaugas verslui ir bendradarbiaujant su juo.

Tiesa, tai yra tik MITA turimi duomenys pagal naudojimąsi jos priemonėmis. Tačiau p. Šetkus teigia, kad jie gana tiksliai atspindi realią situaciją, nes į jos veiklos rėmus nepatenkantys atvejai yra smulkūs. Be to, dalis mokslo įstaigų neturi užsakymų iš užsienio.

Rezultatai dar neaiškūs

Agentūra žiniasklaidai skirtame renginyje pristatė imliausias bendradarbiavimui su verslu mokslo institucijas. Tarp jų išskirti Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai. Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos energetikos institutas.

VŽ šių įstaigų atstovų paklausė, kokios yra šių metų bendradarbiavimo su verslu apimtys ir sumos, už kurias buvo atliktos paslaugos. Tačiau kol kas jos negalėjo pateikti susumuotų šių metų duomenų. Metų darbo vaisiai turėtų būti suskaičiuoti kitų metų I ketvirtį.

„Šių metų skaičių dar nesame suvedę, bet šiais metais sudarytų sutarčių yra apie 150, – sako Monika Kavaliauskė, Vilniaus universiteto (VU) Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja. – Didelė dalis šių sutarčių yra tyrimų ir kitų paslaugų teikimas verslui, bet tarp jų yra ir licencinės sutartys. Tai reiškia, kad gauname pajamas nuo to, ką įmonės sugeneravo naudodamos mūsų technologiją ar mums mokamas metinis mokestis. Tai tam tikrais metais gali labai stipriai padidinti mūsų pajamas.“

Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, sako, kad šiuo metu yra pasirašyta apie 50 sutarčių su verslu.

„Bendrai mūsų biudžeto struktūroje nuo pat centro atsiradimo iš verslo gaunamos lėšos sudaro apie 70% nuo to, ką gauname iš biudžeto. Praėjusiais metais gavome 6 mln. Eur biudžetinių lėšų ir 4 mln. Eur uždirbtų. Manau, kad ir šiemet proporcija bus panaši“, – sako p. Viliokas.

Šarūnas Skuodis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius, kalba, kad 2015 m. universitetas pasirašė apie 700 sutarčių, kurios atnešė apie 3,5 mln. Eur. Panašių rezultatų tikimasi ir šiais metais.

Rimantas Levinskas,Lietuvos energetikos instituto Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad šiais metais pasirašytos 64 sutartys, o instituto kasoje jau yra 1,2 mln. Eur.

Edmundas Šalna, Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius, sako, kad universitetas pasirašė apie 400 sutarčių.

Tačiau pašnekovai ragina nematuoti mokslo institucijų naudos vien skaičiuojant bendradarbiavimo su verslu vaisius. Anot jų, vis tiek pagrindinė misija yra efektyviai perduoti naujausias technologijas, o tai padaryti galima įvairiais būdais. Dalis svarbių žinių nėra parduodama, o tiesiog perleidžiama. Be to, jos pateikiamos ir per paruošiamus studentus, rašomus rašto darbus.

Reikia ruoštis taprtautinėms programoms

Mokslo įstaigos ir verslas iki šiol gali kreiptis dėl paramos bendrai vykdomiems projektams. Tam MITA turi specialias programas. Tačiau agentūrai vadovaujantis p. Šetkus sako, kad jau reikia pradėti ruoštis aktyvesniam dalyvavimui tarptautinėse programose ir taip gauti finansavimą savo projektams.

„Kol kas esame pakankamai priklausomi nuo struktūrinės paramos finansavimo priemonių. Nemanau, kad tai yra grėsmė. Lietuvoje prieš gerus 7 metus buvo suprantamos 3 pinigų rūšys: iš nacionalinio biudžeto skiriamos lėšos mokslui ir inovacijoms, struktūrinė parama bei tarptautinė parama. Šiuo metu praktiškai liko tik dvi dedamosios: struktūrinė ir europinė parama, po truputį mes atsisakė biudžetinio finansavimo. Dabar einame į kitą etapą, struktūrinė parama anksčiau ar vėliau sumažės ir laukia tarptautinės iniciatyvos, kurios kai kuriems dabar atrodo sunkiai pasiekiamos. Tačiau tai yra ilgalaikė perspektyva, kuri manau, veda teigiama linkme, struktūrinės paramos dėka turime žengti toliau link tarptautinių programų“, – aiškina MITA vadovas.

Tačiau kitais metais dar atsiras naujų priemonių, kurioms bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, bus atskira priemonė patentavimui, pumpurinėms ( mokslo įstaigose atsirandačioms ir nuo jų atskylančioms) įmonėms, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje.

Ponas Šetkus tikisi, kad kitais metais pamatysime ir 2015-2016 m. su MITA parama augusių pradedančiųjų bendrovių rezultatus. Tiksliau, sužinosime, kurios su savo inovacijomis tęs darbus, o kurie projektai galiausiai bus uždaryti.

Paklaustas apie tai, kokios inovacijų tendencijos Lietuvoje gali vyrauti kitais metais, p. Šetkus VŽ sako, kad didžiausių judesių galima tikėtis daiktų interneto, biotechnologijų, lazerių srityse.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rusija dar labiau stiprina interneto kontrolę 10

Rusijos parlamentas palaimino naują įstatymą, galintį dar labiau sustiprinti duomenų srauto kontrolę šalyje...

Paslaugos
2019.04.20
Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas 11

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo...

Paslaugos
2019.04.20
Už ekstremistinį turinį JAV milžinams Europoje grės baudos iki 4% apyvartos 1

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui bausti tokias įmones kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ net...

Paslaugos
2019.04.20
Estai atrado lietuviškus dūmų detektorius  – „Eldes“ vos spėja juos gaminti Premium 2

Idėją patobulinti produktą gali pasiūlyti ir klientai: estų saugos tarnyba paprašė UAB „Eldes“ nuotolinį dūmų...

Gazelė
2019.04.19
„Facebook“ „netyčia“ pasisavino 1,5 mln. vartotojų kontaktų 1

„Facebook“ pastaraisiais mėnesiais šoka nuo vieno skandalo prie kito. Šiandien paaiškėjo, kad kompanija, be...

Paslaugos
2019.04.18
Rinkoje laukiamas „Samsung Galaxy Fold“ lūžta 1

Neseniai pristatytas beveik 2.000 USD kainuosiantis „Samsung“ išmanusis telefonas „Galaxy Fold“,...

Technologijos
2019.04.18
Sunkus „Apple“ sprendimas supurtė ryšio lustų rinką Premium

Šią savaitę paskelbtos kelios elektronikos ir puslaidininkių kompanijų naujienos, privertė ne vieną rinkos...

Paslaugos
2019.04.18
Idėja iš Londono: lietuviai sukūrė sporto klubus vienijančią interneto platformą Premium

Aktyvi dviejų vaikų mama Greta Šidlauskienė su broliu Laurynu Gružinsku sukūrė sporto klubus vienijančią...

Paslaugos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Telecentras“ ir „LG Electronics“ bendradarbiaus Lietuvoje diegdami hibridinę TV 8

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) ir PIetų Korėjos bendrovė „LG Electronics“ sutarė...

Paslaugos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 2

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Pirmame gynybos hakatone triumfavo kompiuterinės regos sprendimų kūrėjai 1

Rukloje savaitgalį vykusios pirmosios Lietuvoje gynybos technologijų kūrybos stovyklos (hakatono) pagrindinį,...

Paslaugos
2019.04.16
„Bitė Lietuva“ pirmoji Lietuvoje bando įregistruoti garsinį ženklą

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“, neseniai pristačiusi atnaujintą savo pagrindinį prekės ženklą ir...

Rinkodara
2019.04.16
Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje Verslo tribūna

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir...

Išmani Lietuva
2019.04.16
ESET: sukčiai vėl ėmėsi pornografijos mėgėjų šantažo 7

Kai šią savaitę jaunas programišius buvo nuteistas šešerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme...

Paslaugos
2019.04.15
Psichologiniai triukai arba kodėl Siri ir Aleksa kalba moterų balsais 3

Vadinamojo silpnojo dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantiems skaitmeniniams asistentams, tokiems kaip...

Paslaugos
2019.04.15
4 iš 10 mokslo daktarų renkasi karjerą versle, kur atlyginimai didesni 6

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės...

Paslaugos
2019.04.15
Blokų grandinės logistikoje: kelią skinantys milžinai kviečia mažesnius Premium

Blokų grandinių („blokchain“) technologija žada naujas logistikos galimybes: gerąja „Maersk“ ir IBM praktika...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau