MITA: pusė mokslo įstaigų nebendradarbiauja su verslu

Publikuota: 2016-12-22
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kas antra mokslo įstaiga deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tokius duomenis pateikia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

„Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, - agentūros kuriuojamų finansavimo priemonių rezultatus apžvelgia Kęstutis Šetkus, MITA vadovas.

Anot jo, daugiausiai lėšų iš verslo gaunama fiziniuose moksluose, o mažiausiai – socialiniuose ir humanitariniuose. Tačiau pasaulinė praktika rodo, socialiniuose moksluose tikrai galima uždirbti daugiau lėšų teikiant paslaugas verslui ir bendradarbiaujant su juo.

Tiesa, tai yra tik MITA turimi duomenys pagal naudojimąsi jos priemonėmis. Tačiau p. Šetkus teigia, kad jie gana tiksliai atspindi realią situaciją, nes į jos veiklos rėmus nepatenkantys atvejai yra smulkūs. Be to, dalis mokslo įstaigų neturi užsakymų iš užsienio.

Rezultatai dar neaiškūs

Agentūra žiniasklaidai skirtame renginyje pristatė imliausias bendradarbiavimui su verslu mokslo institucijas. Tarp jų išskirti Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai. Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos energetikos institutas.

VŽ šių įstaigų atstovų paklausė, kokios yra šių metų bendradarbiavimo su verslu apimtys ir sumos, už kurias buvo atliktos paslaugos. Tačiau kol kas jos negalėjo pateikti susumuotų šių metų duomenų. Metų darbo vaisiai turėtų būti suskaičiuoti kitų metų I ketvirtį.

„Šių metų skaičių dar nesame suvedę, bet šiais metais sudarytų sutarčių yra apie 150, – sako Monika Kavaliauskė, Vilniaus universiteto (VU) Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja. – Didelė dalis šių sutarčių yra tyrimų ir kitų paslaugų teikimas verslui, bet tarp jų yra ir licencinės sutartys. Tai reiškia, kad gauname pajamas nuo to, ką įmonės sugeneravo naudodamos mūsų technologiją ar mums mokamas metinis mokestis. Tai tam tikrais metais gali labai stipriai padidinti mūsų pajamas.“

Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, sako, kad šiuo metu yra pasirašyta apie 50 sutarčių su verslu.

„Bendrai mūsų biudžeto struktūroje nuo pat centro atsiradimo iš verslo gaunamos lėšos sudaro apie 70% nuo to, ką gauname iš biudžeto. Praėjusiais metais gavome 6 mln. Eur biudžetinių lėšų ir 4 mln. Eur uždirbtų. Manau, kad ir šiemet proporcija bus panaši“, – sako p. Viliokas.

Šarūnas Skuodis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius, kalba, kad 2015 m. universitetas pasirašė apie 700 sutarčių, kurios atnešė apie 3,5 mln. Eur. Panašių rezultatų tikimasi ir šiais metais.

Rimantas Levinskas,Lietuvos energetikos instituto Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad šiais metais pasirašytos 64 sutartys, o instituto kasoje jau yra 1,2 mln. Eur.

Edmundas Šalna, Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius, sako, kad universitetas pasirašė apie 400 sutarčių.

Tačiau pašnekovai ragina nematuoti mokslo institucijų naudos vien skaičiuojant bendradarbiavimo su verslu vaisius. Anot jų, vis tiek pagrindinė misija yra efektyviai perduoti naujausias technologijas, o tai padaryti galima įvairiais būdais. Dalis svarbių žinių nėra parduodama, o tiesiog perleidžiama. Be to, jos pateikiamos ir per paruošiamus studentus, rašomus rašto darbus.

Reikia ruoštis taprtautinėms programoms

Mokslo įstaigos ir verslas iki šiol gali kreiptis dėl paramos bendrai vykdomiems projektams. Tam MITA turi specialias programas. Tačiau agentūrai vadovaujantis p. Šetkus sako, kad jau reikia pradėti ruoštis aktyvesniam dalyvavimui tarptautinėse programose ir taip gauti finansavimą savo projektams.

„Kol kas esame pakankamai priklausomi nuo struktūrinės paramos finansavimo priemonių. Nemanau, kad tai yra grėsmė. Lietuvoje prieš gerus 7 metus buvo suprantamos 3 pinigų rūšys: iš nacionalinio biudžeto skiriamos lėšos mokslui ir inovacijoms, struktūrinė parama bei tarptautinė parama. Šiuo metu praktiškai liko tik dvi dedamosios: struktūrinė ir europinė parama, po truputį mes atsisakė biudžetinio finansavimo. Dabar einame į kitą etapą, struktūrinė parama anksčiau ar vėliau sumažės ir laukia tarptautinės iniciatyvos, kurios kai kuriems dabar atrodo sunkiai pasiekiamos. Tačiau tai yra ilgalaikė perspektyva, kuri manau, veda teigiama linkme, struktūrinės paramos dėka turime žengti toliau link tarptautinių programų“, – aiškina MITA vadovas.

Tačiau kitais metais dar atsiras naujų priemonių, kurioms bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, bus atskira priemonė patentavimui, pumpurinėms ( mokslo įstaigose atsirandačioms ir nuo jų atskylančioms) įmonėms, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje.

Ponas Šetkus tikisi, kad kitais metais pamatysime ir 2015-2016 m. su MITA parama augusių pradedančiųjų bendrovių rezultatus. Tiksliau, sužinosime, kurios su savo inovacijomis tęs darbus, o kurie projektai galiausiai bus uždaryti.

Paklaustas apie tai, kokios inovacijų tendencijos Lietuvoje gali vyrauti kitais metais, p. Šetkus VŽ sako, kad didžiausių judesių galima tikėtis daiktų interneto, biotechnologijų, lazerių srityse.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„m.Parking“: nenustačius iš anksto stovėjimo trukmės, lėšas nuskaičiuoja kas 12 minučių 24

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ mobiliąją programėlę „m.Parking“ naudojantys vartotojai...

„BlackBerry“ už kibernetinio saugumo bendrovę „Cylance“ siūlo 1,4 mlrd. USD

Kanados kompanija „BlackBerry“ siekia įsigyti JAV dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo sprendimų...

Technologijos
2018.11.17
Po beveik 130 metų pakeistas kilogramo apibrėžimas 14

Mokslininkai penktadienį Versalyje (Prancūzija) pakeitė kilogramo apibrėžimą. Iki šiol kilogramo etalonas...

Technologijos
2018.11.16
„ASUS ZenBook Pro“: įdomi idėja, kuri dar turi subręsti Premium 5

Apie nešiojamuosius kompiuterius retai rašau ne šiaip sau. Jie jau seniai yra nuobodūs įrenginiai,...

Verslo klasė
2018.11.16
Kriptovaliutų pagirios užsitęsė, signalizuoja „Nvidia“ rezultatai 13

Vienos pagrindinių pasaulyje vaizdo plokščių gamintojo „Nvidia“ akcijos patyrė stiprų išpardavimą, kai...

Rinkos
2018.11.16
Vokietija ir EK skatina vietinę akumuliatorių elektromobiliams gamybą 1

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė nusprendė paskirti 1 mlrd. Eur palaikymą elektromobilių akumuliatorių...

Transportas
2018.11.16
„Oxipit“ – Vokietijos-Lietuvos verslo apdovanojimų nugalėtojas

Šiais metais Vokietijos-Lietuvos verslo apdovanojimų nugalėtoju tapo dirbtinio intelekto sprendimų įmonė...

Technologijos
2018.11.15
Japonijos kibernetinio saugumo ministras niekada nesinaudojo kompiuteriu 5

Naujasis Japonijos kibernetinio saugumo ministras teigia, kad niekada nėra naudojęsis kompiuteriu.

Technologijos
2018.11.15
Vilniuje vyksta tarptautinė programuotojų konferencija „Build Stuff“

Vilniuje šią savaitę vyksta septintoji programuotojų konferencija „Build Stuff“. Šiais metais konferencijoje...

Technologijos
2018.11.15
Du zuikiai vienu šūviu: naujas akceleratorius pritraukė 10 užsienio startuolių Premium 1

Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pastangos skatinti „fintech“ rinką duoda rezultatų. Lietuvoje veiklą...

Technologijos
2018.11.15
ESET: Lietuvoje plinta agresyvus virusas, vagiantis e. bankininkystės duomenis 5

Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Šis virusas nuo...

Technologijos
2018.11.15
Dėl lietuviško mobiliojo parašo atidavimo estams – kaltųjų paieškos 8

Valstybės įmonė Registrų centras faktiškai „padovanojo“ lietuvišką mobilųjį elektroninį parašą privačiai estų...

Technologijos
2018.11.15
Dirbtinis intelektas ir 100 mlrd. Eur visų ES inovacijų problemų neišspręs Premium 1

Europos Komisija (EK) ateinančiam finansiniam periodui (2021–2027 m.) mokslo ir startuolių finansavimui bei...

Technologijos
2018.11.15
Ieško, kas vadovaus valstybės IT ištekliams 8

Ūkio ministerija paskelbė konkursą Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pareigoms...

Vadyba
2018.11.15
Petras Masiulis: „4.0 revoliucija prasideda galvoje“ Rėmėjo turinys 5

Sėkmingiausios inovacijos ir unikaliausios technologijos iš pradžių atsiranda įmonės viduje, o ne atkeliauja...

Vadyba
2018.11.15
Lietuvoje kuriamas 50 mln. Eur investicijų į biotechnologijas fondas Premium 11

Rūta Laukien, iš Lietuvos kilusi JAV verslininkė, kartu su dviem partneriais steigia fondą, investuosiantį į...

Technologijos
2018.11.15
Kitąmet į ES šalis skambinsime pigiau

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino atnaujintas telekomunikacijų taisykles, pagal kurias...

Technologijos
2018.11.15
JAV technologijų milžinų akcijoms prognozuoja brangimą 5

JAV technologijų įmonių akcijos buvo tos, kurios per kelis pastaruosius mėnesius, kai finansų rinkas krėtė...

Rinkos
2018.11.14
Izraelio debesų kompiuterijos veteranai „TeraSky“ kuriasi Vilniuje 

Izraelio pažangiųjų debesų kompiuterijos paslaugų bendrovė „TeraSky“ Vilniuje atidaro savo Europos filialą.

Technologijos
2018.11.14
„Amazon“ nusprendė, kur statys naujas būstines 2

El. prekybos milžinė „Amazon“ po ilgo laukimo paskelbė, koks miestas laimėjo konkursą dėl bendrovės naujos...

Vadyba
2018.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau