MITA: pusė mokslo įstaigų nebendradarbiauja su verslu

Publikuota: 2016-12-22
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kas antra mokslo įstaiga deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tokius duomenis pateikia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

„Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, - agentūros kuriuojamų finansavimo priemonių rezultatus apžvelgia Kęstutis Šetkus, MITA vadovas.

Anot jo, daugiausiai lėšų iš verslo gaunama fiziniuose moksluose, o mažiausiai – socialiniuose ir humanitariniuose. Tačiau pasaulinė praktika rodo, socialiniuose moksluose tikrai galima uždirbti daugiau lėšų teikiant paslaugas verslui ir bendradarbiaujant su juo.

Tiesa, tai yra tik MITA turimi duomenys pagal naudojimąsi jos priemonėmis. Tačiau p. Šetkus teigia, kad jie gana tiksliai atspindi realią situaciją, nes į jos veiklos rėmus nepatenkantys atvejai yra smulkūs. Be to, dalis mokslo įstaigų neturi užsakymų iš užsienio.

Rezultatai dar neaiškūs

Agentūra žiniasklaidai skirtame renginyje pristatė imliausias bendradarbiavimui su verslu mokslo institucijas. Tarp jų išskirti Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai. Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos energetikos institutas.

VŽ šių įstaigų atstovų paklausė, kokios yra šių metų bendradarbiavimo su verslu apimtys ir sumos, už kurias buvo atliktos paslaugos. Tačiau kol kas jos negalėjo pateikti susumuotų šių metų duomenų. Metų darbo vaisiai turėtų būti suskaičiuoti kitų metų I ketvirtį.

„Šių metų skaičių dar nesame suvedę, bet šiais metais sudarytų sutarčių yra apie 150, – sako Monika Kavaliauskė, Vilniaus universiteto (VU) Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja. – Didelė dalis šių sutarčių yra tyrimų ir kitų paslaugų teikimas verslui, bet tarp jų yra ir licencinės sutartys. Tai reiškia, kad gauname pajamas nuo to, ką įmonės sugeneravo naudodamos mūsų technologiją ar mums mokamas metinis mokestis. Tai tam tikrais metais gali labai stipriai padidinti mūsų pajamas.“

Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, sako, kad šiuo metu yra pasirašyta apie 50 sutarčių su verslu.

„Bendrai mūsų biudžeto struktūroje nuo pat centro atsiradimo iš verslo gaunamos lėšos sudaro apie 70% nuo to, ką gauname iš biudžeto. Praėjusiais metais gavome 6 mln. Eur biudžetinių lėšų ir 4 mln. Eur uždirbtų. Manau, kad ir šiemet proporcija bus panaši“, – sako p. Viliokas.

Šarūnas Skuodis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius, kalba, kad 2015 m. universitetas pasirašė apie 700 sutarčių, kurios atnešė apie 3,5 mln. Eur. Panašių rezultatų tikimasi ir šiais metais.

Rimantas Levinskas,Lietuvos energetikos instituto Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad šiais metais pasirašytos 64 sutartys, o instituto kasoje jau yra 1,2 mln. Eur.

Edmundas Šalna, Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius, sako, kad universitetas pasirašė apie 400 sutarčių.

Tačiau pašnekovai ragina nematuoti mokslo institucijų naudos vien skaičiuojant bendradarbiavimo su verslu vaisius. Anot jų, vis tiek pagrindinė misija yra efektyviai perduoti naujausias technologijas, o tai padaryti galima įvairiais būdais. Dalis svarbių žinių nėra parduodama, o tiesiog perleidžiama. Be to, jos pateikiamos ir per paruošiamus studentus, rašomus rašto darbus.

Reikia ruoštis taprtautinėms programoms

Mokslo įstaigos ir verslas iki šiol gali kreiptis dėl paramos bendrai vykdomiems projektams. Tam MITA turi specialias programas. Tačiau agentūrai vadovaujantis p. Šetkus sako, kad jau reikia pradėti ruoštis aktyvesniam dalyvavimui tarptautinėse programose ir taip gauti finansavimą savo projektams.

„Kol kas esame pakankamai priklausomi nuo struktūrinės paramos finansavimo priemonių. Nemanau, kad tai yra grėsmė. Lietuvoje prieš gerus 7 metus buvo suprantamos 3 pinigų rūšys: iš nacionalinio biudžeto skiriamos lėšos mokslui ir inovacijoms, struktūrinė parama bei tarptautinė parama. Šiuo metu praktiškai liko tik dvi dedamosios: struktūrinė ir europinė parama, po truputį mes atsisakė biudžetinio finansavimo. Dabar einame į kitą etapą, struktūrinė parama anksčiau ar vėliau sumažės ir laukia tarptautinės iniciatyvos, kurios kai kuriems dabar atrodo sunkiai pasiekiamos. Tačiau tai yra ilgalaikė perspektyva, kuri manau, veda teigiama linkme, struktūrinės paramos dėka turime žengti toliau link tarptautinių programų“, – aiškina MITA vadovas.

Tačiau kitais metais dar atsiras naujų priemonių, kurioms bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, bus atskira priemonė patentavimui, pumpurinėms ( mokslo įstaigose atsirandačioms ir nuo jų atskylančioms) įmonėms, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje.

Ponas Šetkus tikisi, kad kitais metais pamatysime ir 2015-2016 m. su MITA parama augusių pradedančiųjų bendrovių rezultatus. Tiksliau, sužinosime, kurios su savo inovacijomis tęs darbus, o kurie projektai galiausiai bus uždaryti.

Paklaustas apie tai, kokios inovacijų tendencijos Lietuvoje gali vyrauti kitais metais, p. Šetkus VŽ sako, kad didžiausių judesių galima tikėtis daiktų interneto, biotechnologijų, lazerių srityse.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Saugumas tinkluose: pasitikėk manimi Premium

„Ir primenu visiems, kad raštu pasižadėjote laikytis „Chatham House“ taisyklės. Nefotografuoti. Neviešinti...

Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17
Sistemų analitiko darbas – tarp IT ir kūrybos Rėmėjo turinys 8

Sprendimo kūrėjas ir tarpininkas tarp komandos ir kliento – taip galima būtų trumpai apibūdinti sistemų...

Išmani Lietuva
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17
Vis daugiau užsienio startuolių renkasi kurti verslą Lietuvoje 8

Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau...

Technologijos
2019.01.16
RC kurs sistemą, kuri leis keistis e. recepto duomenimis Europoje 1

Valstybės įmonė Registrų centras paskelbė Lietuvos nacionalinio e. sveikatos kontaktų centro informacinės...

Interneto tiekėjai ruošiasi blokuoti „Linkomaniją“, LATGA tikisi žmonių sąmoningumo 30

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę linkomanija.net,...

Technologijos
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
„Maxima“ diegia elektronines etiketes, jas turintis „Topo centras“ vardija trūkumus  Premium 10

Neseniai pranešęs apie investicijas į prekių skenavimo įrenginius mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“...

Teismas: „Linkomanija“ turi būti užblokuota 22

Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti failų...

Technologijos
2019.01.15
KTU mokslininkų išradimą komercializuos studentų startuolis 2

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė įrenginį, kuris per pirmas 10 sekundžių, lėktuvui...

Technologijos
2019.01.15
„Mikrovisata“ pakeitė pavadinimą į „Droneda“ 3

Didmeninės prekybos išmaniąja technika UAB „Mikrovisata“, valdanti ir nuosavus buitinės elektronikos prekės...

Technologijos
2019.01.15
Startuoliams draugiškiausios pasaulio šalys 2

Žurnalas „CEO World“ paskelbė jaunam ir sparčiai augančiam verslui šiemet draugiškiausių šalių...

Technologijos
2019.01.15
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Technogidas: programėlės jūsų pinigams 5

Bankai Lietuvoje vis stipriau ragina klientus naudotis įvairiomis elektroninėmis platformomis, o ne kliautis...

Technologijos
2019.01.13
Didžiosios ES šalys spaudžia apmokestinti IT bendroves Premium 6

Prancūzija ir Didžioji Britanija duoda suprasti, kad jeigu nebus pasiekta bendrų susitarimų ES ar EBPO lygiu,...

Finansai
2019.01.13
Parodos kraujuoja – didieji gamintojai renkasi nuosavus renginius

Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ technologijų parodoje „CES 2019“ Las Vegase (JAV) paskelbė naujo flagmano...

Technologijos
2019.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau