VŽ paaiškina: kas yra „blockchain“

Paaiškinti, kaip veikia „blockchain“ – itin sudėtinga. Net kai kurie bankai pripažįsta, kad ne visai supranta, kaip ji veikia.

Juokaujama, kad „blockchain“ ekspertai yra retesni už didžiąsias pandas, nes rimtų „blockchain“ inžinierių visame pasaulyje skaičiuojama vos apie 100.

Nors suprasti, kaip veikia „blockchain“ – nelengva, tačiau suvokti, ką „blockhain“ daro – kiek paprasčiau.

Pradžia – nuo bitkoinų

Oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema.

Ši technologija pirmiausia buvo panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle.

Tai reiškia, kad sandorių nefiksuoja joks tarpininkas. Nėra jokios trečiosios šalies, pavyzdžiui, finansinės institucijos, kuri saugotų bitkoinų sandorių įrašus.

Kiekvienas blokas – kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuoti naujausi sandoriai – jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę.

Tad „blockchain“, bitkoinų atveju, yra lyg visų banko operacijų istorija.

Prie jos priėjimą gauna kiekvienas bitkoinų sistemos dalyvis. Sistemos naudotojai taip pat sprendžia, ar sandoris yra legitimus, ar ne.

Begalinis pritaikomumas

Nors „blockchain“ daugiausia siejama su bitkoinais, jos principą galima pritaikyti praktiškai visose srityse, kurios susiduria su transakcijomis ar įrašų dalinimusi.

Decentralizuotu būdu registruojant sandorius ir saugant apie juos informaciją nebelieka poreikio turėti – išlaikyti, klausyti, atsiskaityti – centrinių rinkos priežiūros institucijų.

„Blockchain“ sistema leidžia kompiuterių tinklui pasiekti sutarimą dėl įvykusio sandorio be tarpininko.

Tad sistema pritaikoma visur, kur tik reikia užfiksuoti kažkokį informacijos ar turto apsimainymą tarp dviejų šalių.

„Blockchain“ gali fiksuoti ne tik valiutos, bet ir vertybinių popierių ar žemės įsigijimo sandorius. Sistema taip pat gali saugoti santuokų, sveikatos įrašus ir t.t.

Nors bitkoinų atveju yra matoma visa blokų grandinė – visa sandorių istorija – ekspertų teigimu, yra įmanoma padaryti taip, kad tam tikri dalyviai matytų tik dalį jiems aktualios blokų grandinės.

Saugiau, greičiau, pigiau

Kadangi „blockchain“ pirmiausia buvo pritaikyta bitkoinams, daugiausia kalbama apie tai, kaip galima pritaikyti šią technologiją finansų sektoriuje.

„Blockchain“ pritaikomumas finansų rinkoje yra didelis, nes ši technologija išsprendė dvigubo pinigų išleidimo problemą, kuri atsirado kartu su e. prekyba, e. bankininkyste ir t.t.

Bitkoinai įrodė, kad yra įmanoma vykdyti sandorius virtualioje erdvėje be tarpininko, kuris užtikrintų, kad sandoriai nėra klastojami. Pavyzdžiui, kad kas nors nebandė su savo turimais pinigais atsiskaityti daugiau nei vieną kartą.

Tai reiškia, kad per „blockchain“ galima pinigus perversti iš karto ir be tarpininkavimo mokesčio.

Taip pat „blockchain“ garantuoja didesnį sandorių saugumą nei tarpininkas. Tikimybė, kad „blockchain“ galima „nulaužti“ yra labai maža.

Sujungiant blokus į grandinę užtikrinama, kad informacija nebuvo pakeista ar suklastota. Jei būtų bandoma informaciją suklastoti, tą pamatytų sistemos dalyviai. „Blokchcain“ saugumo įrodymas – į bitkoinų „blockchain“ sistemą nė karto nebuvo įsilaužta.

Gausybė iššūkių

„Blockchain“ sistemos galimybes bando daugybė finansinių institucijų. Pavyzdžiui, „Nasdaq“ siekia pritaikyti „blockchain“ vertybinių popierių prekyboje.

Tačiau iki žadamo perversmo – dar ilgas kelias. Pirmiausia „blockchain“ turi įveikti galybę iššūkių.

Vienas jų, pavyzdžiui, yra „51% atakos“ galimybė. „Blockchain“ sistemoje sandoris laikomas įsigaliojusiu, kai jį patvirtina dauguma sistemos dalyvių. Tad egzistuoja kad ir nedidelė rizika, jog didesnė dalis vartotojų gali susitarti dėl blokų grandinės kontrolės perėmimo.