Siūlo apsidrausti nuo duobėtų kelių
Toks produktas, pasak išplatinto pranešimo, automatiškai bus pridedamas prie privalomojo transporto civilinės atsakomybės draudimo. Iki šiol duobių padaryti nuostoliai buvo kompensuojami tik įsigijusiems kasko draudimą.
„Draudimas padengs duobėje sugadinto automobilio remonto išlaidas, jeigu įvažiuosite į duobę arba atvirą šulinio angą asfaltuotame kelyje Lietuvoje ir dėl to nukentės automobilio važiuoklė bei ratlankiai. Įprastai dėl sugadinto automobilio išsireikalauti žalą iš duobėto kelio savininkų reikia kantrybės ir laiko, neretai tokie ginčai sprendžiami teismuose“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
VŽ „Lietuvos draudimo“ paklausus, ar bendrovė vėliau planuoja patirtas išlaidas išsiieškoti iš už kelio būklę atsakingo asmens, teigiama, jog tokia situacija įmonoma.
„Kai yra aiškus įvykio kaltininkas, draudimo bendrovė pateikia regresą, tačiau tai yra toli gražu ne visais atvejais. Iš visų kasko žalų regresą įmanoma taikyti maždaug dešimtadaliui. Taip yra todėl, kad dalis žalų įvyksta dėl paties draudėjo neatsargių veiksmų. Pagal kasko draudimą išmokėtose išieškojimo bylose apie 70% atsakovų yra kitos draudimo kompanijos, apie 30% – fiziniai ar juridiniai asmenys. Tai gali būti savivaldybės (dėl duobių gatvėse), pastatų savininkai (dėl nuo stogų krentančių varveklių ar sniego), statybų bendrovės dėl neatsargiais veiksmais sukeltos žalos, o taip pat be privalomojo draudimo važinėjantys eismo įvykių kaltininkai“, – VŽ atsiųstame atsakyme komentuoja Ingrida Žaltauskaitė, „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai.
Bendrovė skaičiuoja, kad vidutinė žala dėl duobėtų kelių siekia 560 Eur – tokia suma paskaičiuota pernai užregistravus 600 įvykių. Daugiausia jų fiksuota didmiesčiuose. Vidutinė žala taip pat priklauso ir nuo automobilio vertės bei kaip smarkiai įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė.
„Didžiausia vidutinė žala fiksuojama Vilniuje ir siekia apie 650 Eur, mažiausia Šiauliuose - apie 440 Eur“, – patikslina p. Žaltauskaitė.
BTA: populiarumą sunku prognozuoti
Tadeušas Podvorskis, ne gyvybės draudimo „BTA Baltic Insurance Company AAS“ generalinis direktorius, sako, kad iš esmės tokia paslauga nėra visiška naujiena.
„Drausti tokią riziką – iš esmės nieko naujo, tai jau yra kasko draudimo elementas. Dabar šis elementas pridedamas prie privalomojo draudimo. Tą patį galima padaryti pasiūlius susiaurintą kasko paslaugą, kompensuojant žalą, patirtą automobiliui įvažiavus į duobę. Taigi tokia rizika ir pas mus yra draudžiama kartu su kasko“, – aiškina p. Podvorskis.
Paklaustas, ar BTA negalvoja tokios rizikos įtraukti ir į privalomąjį draudimą, pašnekovas sako, kad bendrovė tokio sprendimo nėra priėmusi.
„Sunku būtų įvertinti (ar „Lietuvos draudimo“ paslauga – VŽ) bus populiari. Tam tikros susiaurintos kasko rizikos tarp vartotojų yra paklausios. Kita vertus, net ir neturint kasko, bet patyrus žalą dėl nematomų duobių, galima kreiptis į kelio valdytoją. Taigi šis poreikis – su klaustuku“, – mano „BTA Baltic Insurance Company“ vadovas.
infogr.am::ne_gyvybes_ir_gyvybes_draudimo_bendroves
