Vyriausybė pasiskolino už neigiamas palūkanas: istorinis įvykis, bet planų nekeičia

Tačiau šis faktas neprivers keisti planų ir pasiskolinti papildomai, teigia šalies finansų planuotojai.

VŽ šiandien rašo, kad Vyriausybė beveik 3 metams 20 mln. Eur pasiskolino už minus 0,055% palūkanas.

„Galiu patvirtinti, kad tai yra pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai buvo išleistos obligacijos su neigiamu pelningumu. Taip, antrinėje neigiamas palūkanas matėme jau kurį laiką, tačiau pirminėje rinkoje to iki šiol nebuvo“, – VŽ sako Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, tai, kad investuotojai nori primokėti Lietuvai už teisę turėti jos skolą, atspindi bendras tendencijas euro zonos skolos vertybinių popierių rinkoje, kuri jau kurį laiką gyvena rekordiškai žemų palūkanų aplinkoje.

„Viena vertus, valstybei tai yra gera naujiena, nes ji reiškia, kad skolos našta mokesčių mokėtojams mažėja. Bet iš kitos pusės, nors mažos palūkanos ir paskatina vartojimą, tuo pat metu jos negeneruoja ekonomikos augimo. Taigi, situacija dviprasmė“, – sako p. Norkūnas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvos skolinimosi kaina artimiausiu metu gali mažėti ir toliau.

„Esame pirmoji iš Baltijos šalių, pasiskolinusi už neigiamas palūkanas. Estija skolos vertybinių popierių vidaus rinkoje neplatina jau daugybę metų, nes ima ilgalaikius kreditus iš tarptautinių institucijų. Savo ruožtu Latvijoje neseniai buvo vienas aukcionas, kuriame sulaukta paraiškų pirkti obligacijas su neigiamomis palūkanomis ir daliai investuotojų tai buvo leista daryti, tačiau vidutinės aukciono palūkanos vis tiek išliko teigiamos“, – kalba p. Norkūnas.

Skolinimosi planų nekeičiame

Visgi Lietuva neketina keisti savo skolinimosi planų ir neigiamas palūkanas išnaudoti skolinimosi padidinimui.

„Kol kas ketinimų keisti skolinimo planų neturime. Negalime to padaryti, nes papildomas skolinimasis reiškia papildomas išlaidas, o išlaidos yra deficito didinimas. O šiaip prisiskolinti pinigų ir juos laikyti sąskaitoje ekonomiškai yra netikslinga“, – sako p. Norkūnas.

VŽ primena, kad per praėjusią finansų krizę Lietuva tarptautinėse rinkose skolinosi ir už didesnes nei 9% metines palūkanas.

Kai kurie ekonomistai neseniai siūlė Finansų ministerijai išnaudoti rekordiškai žemas palūkanas papildomai pasiskolinant rinkoje ir iš tų lėšų išperkant anksčiau išleistas obligacijas su didesnėmis palūkanomis. Tačiau Rasa Budbergytė, finansų ministrė, tokį pasiūlymą atmetė nurodydama, kad „taip valstybės skola tik dar labiau padidėtų“.

Anot p. Norkūno, kai kurios šalys mažas palūkanas stengiasi išnaudoti leisdamos ilgesnio laikotarpio obligacijas.

„Mes neseniai taip pat išplatinome 20 metų trukmės obligacijas. Manome, kad su minimaliomis palūkanomis skolintis ilgesniam laikui nauda yra didesnė“, – sako p. Norkūnas.

Finansų ministerija šiemet birželį yra skelbusi, kad virš plano gaunamos valstybės pajamos stiprina viešųjų finansų būklę ir mažina valdžios sektoriaus deficitą bei valstybės skolinimosi poreikį.