Milijardinis „Revolut“ akcijų pardavimas: šampanas pokšėjo ir Vilniuje

Gavęs bankinę licenciją Jungtinėje Karalystėje, neobankas „Revolut“ atliko antrinį akcijų pardavimą, taip suteikdamas galimybę išsigryninti investicijas ankstyvos stadijos investuotojams ir atlygio priedus – darbuotojams.

„Džiaugiamės galėdami suteikti savo darbuotojams galimybę pasinaudoti kolektyvinės įmonės sėkmės privalumais. Būtent jų sunkus darbas, inovacijos ir atsidavimas lėmė, kad tapome vertingiausia privačia technologijų įmone Europoje“, – banko pranešime apie suteiksiamą galimybę buvo cituojamas Nikas Storonskis, „Revolut“ vadovas.

Dabar „Financial Times“ skaičiuoja, kad iš viso tiek investuotojai, tiek darbuotojai antrinio akcijų siūlymo metu pardavė akcijų daugiau nei už 1 mlrd. USD.

Ankstyvieji rizikos kapitalo investuotojai pardavė akcijų už 0,5 mlrd. USD, o Nikas Storonskis, „Revolut“ banko vadovas, akcijų pardavė už 200–300 mln. USD. Tai reiškia, kad darbuotojų dalis iš viso sudaro taip pat 200–300 mln. USD.

„Revolut“ du kartus plėtė antrinio akcijų pardavimo apimtį, kurio metu iš pradžių akcijas parduoti galėjo tik dabartiniai banko darbuotojai, tačiau vėliau tai buvo leista daryti ir ankstyviems investuotojams bei buvusiems darbuotojams. Neobanko darbuotojai Lietuvoje – ne išimtis. 

„Revolut“ VŽ patvirtino, kad akcijų pardavime dalyvavo ir Vilniuje dirbantieji, tačiau konkretūs skaičiai – konfidencialūs.

„Antriniame akcijų pardavime sėkmingai sudalyvavo keli tūkstančiai darbuotojų iš viso pasaulio, tarp jų, žinoma, ir iš Lietuvos“, – teigiama „Revolut“ atsakyme į VŽ užklausą.

Konkretaus skaičiaus, kiek darbuotojų pardavime dalyvavo, ar kiek akcijų buvo parduota Lietuvoje, bendrovė atskleisti negali dėl duomenų apsaugos.

Ne visi „Revolut“ darbuotojai galėjo pasinaudoti akcijų pardavimo galimybe – be kitų apribojimų, ji buvo rezervuota tiems, kas įmonėje dirbo daugiau nei metus.

Tačiau Vilniaus biuras yra vienas seniausių įmonės padalinių, čia dirba apie 250 žmonių.

Milijonai arba prokuratūra

VŽ jau rašė, kad opcionais darbuotojus skatina ir kitos lietuviškos technologijų bendrovės, tarp jų – pirmasis šalies vienaragis „Vinted“, svetainių prieglobos bendrovė „Hostinger“ ar automobilių istorijos patikros platformą vystanti „carVertical“.

Pastaroji 2023 m. pabaigoje, kaip rašė VŽ, pirmajam darbuotojų akcijų išpirkimui skyrė 0,5 mln. Eur. Galimybę opcionus taikyti plačiau Lietuvoje atvėrė 2020 m. įvesta mokesčių lengvata.

„Vinted“ investuotojų ir darbuotojų akcijų pardavimo metu sudaryti sandoriai dėl akcijų už 340 mln. Eur, o šio kapitalo pritraukimo raundo metu bendrovė buvo įvertinta 5 mlrd. Eur. 

Iš bendros 340 mln. Eur sumos „Vinted“ darbuotojų Lietuvoje ir užsienyje parduotų akcijų vertė sudarė 100 mln. Eur.

Tiesa, ne visur opcionų arba darbuotojams suteikiamų akcijų praktika prigyja.

Valstybės kontroliuojamų bendrovių bandymai diegti tokias darbuotojų ar vadovų skatinimo priemones sulaukė politikų ir prokurorų dėmesio.

„Ignitis grupės“ vadovybė kilusio triukšmo akivaizdoje 2021 m. savo noru atsisakė jiems suteiktų akcijų opcionų. „KN Energies“, tuomet dar „Klaipėdos naftos“, darbuotojai bendrovės akcijų gavo 2019 m. kaip atlygį už pasiektus rezultatus.

Įmonės sprendimas taip pat sulaukė prokurorų dėmesio, o teismas 2022 m. nusprendė, kad bendrovė teisės darbuotojams suteikti akcijų neturėjo. Jo sprendimu niekinėmis bei negaliojančiomis pripažintos 357 akcijų suteikimo sutartys.