ECB nepakeitė palūkanų, mažina infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2% vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga“, – pinigų politikos sprendime paskelbė ECB.
Kartu su pinigų politikos sprendimu paskelbtos atnaujintos infliacijos prognozės, kurios yra sumažintos, palyginti su rugsėjo mėnesio prognozėmis. Dabar numatoma, kad šiemet vidutinė infliacija sieks 5,4%, kitąmet – 2,7%, 2025 m. – 2,1%.
Rugsėjį buvo prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 5,6%, kitąmet lėtės iki 3,2%, o 2025 m. sulėtės iki 2,1%.
„Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės“, – komentuoja ECB.
Grynoji infliacija, skaičiuojama atmetant energetikos ir maisto kainas, naujoje prognozėje šiemet vidutiniškai sieks 5%, kitąmet – 2,7%, 2025 m. – 2,3%.
„Toliau mažėjo grynoji infliacija. Tačiau vidaus kainų spaudimas tebėra padidėjęs, ypač dėl sparčiai kylančių vienetinių darbo sąnaudų“, – vertina ECB.
Kovodamas su infliacija ECB slopina paklausą, kas atsiliepia euro zonos ekonomikos augimo perspektyvoms.
Eurosistemos ekspertai numato, kad ekonomikos augimas padidės nuo vidutiniškai 0,6% 2023 m. iki 0,8% 2024 m. ir iki 1,5 % tiek 2025 m., tiek 2026 m.
Rugsėjį ECB prognozavo, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 0,7%, kitąmet – 1%, 2025 m. – 1,5%.
„Ekonomikos augimas artimiausiu laikotarpiu vis dar bus vangus. Vėliau ekonomika turėtų atsigauti, nes didėja realiosios pajamos – mažėjanti infliacija ir kylantis darbo užmokestis yra naudingi žmonėms – ir gerėja užsienio paklausa“, – naująsias prognozes argumentuoja ECB.
