Naujas „Braitin“ fondas investuos į industrinį NT

Šią savaitę Lietuvos bankas patvirtino minimo fondo taisykles.

Per pirmą platinimą fondas, skirtas informuotiesiems investuotojams, ketina pritraukti iki 10 mln. Eur.

„Investuojant tikrai bus naudojamas bankinis finansavimas – priklausomai nuo projekto, bankinio kapitalo dalis sieks 50-70%. Paties fondo dydžiui tai įtakos neturi, tačiau tokiu būdu galėsime dalyvauti 20-30 mln. Eur dydžio investiciniuose projektuose“, — VŽ pabrėžia Rytis Davidovičius, „Braitin“ partneris.

Industrinio NT klasėje fondas taikosi į 10–12% metinę grąžą. Valdytojai nusižiūrėtą idėją vadina nišine, esą šis segmentas „praktiškai nepaliestas“.  

„Tokio tipo projektai yra techniškai sudėtingi ir imlūs finansams – gali būti, kad dėl šių priežasčių rinka atrodo neužpildyta, fragmentiška. Galima sakyti, kad tai yra nišinė investicijų kryptis, kita vertus, pajamingumas čia, daugeliu atvejų, didesnis nei kituose NT rinkos segmentuose“, – pranešime cituojamas R. Davidovičius.

Fondas nusižiūrėjo ir pirmą investiciją.

„Tikimės paskelbti jau netrukus – tai bus gamybos objektas“, – informuoja R. Davidovičius.

Fondo įkūrėjai skaičiuoja, kad per dešimtmetį Europoje industrinio NT rinka patrigubėjo, bendroje NT struktūroje sudaro 14%.

„Augimo perspektyvos čia vertinamos labai optimistiškai“, – tikina pranešime bendrovė. Pernai Europoje investicijų į industrinį NT apimtys sudarė beveik 29 mlrd. Eur.  Didžiausios rinkos – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir Švedija.

Atkreipus dėmesį, kad komercinio NT rinkoje neva „pasigirsta netikrumo gaidelių“, pranešime sakoma, kad industrinio NT rinkoje yra pandemijos teigiamai paveiktų segmentų.

„Pavyzdžiui, sandėliai ir logistikos centrai išgyvena pakilimą. Papildomo optimizmo suteikia Europos verslo nuostata bent dalį gamybos susigrąžinti iš Kinijos – tikėtina, kad gamybos objektų poreikis didės. Būtent gamyklos ir bus mūsų fondo taikinyje pirmaisiais jo veikimo metais. Beje, Baltijos šalyse industrinio NT pelningumas ir šiuo metu yra didžiausias – maždaug  1,2–1,5 karto didesnis negu Centrinėje ir 2–2,5 karto didesnis nei Vakarų Europoje“, — cituojamas R. Davidovičius. 

R. Davidovičiui priklauso 33% „Braitin“ akcijų, 66% valdo buvęs bankininkas, „Savy“ direktorius Audrius Žiugžda.

„Braitin“ istorija prasideda nuo „Lewben Asset Management“. Pernai „Lewben“ įmonių grupė pardavė „Lewben Investment Management“ (LIM) A. Žiugždai ir R. Davidovičiui, kurie neilgai trukus pervadino įmonę į „Braitin“. Prie ankstesnių savininkų tuometinė LIM, vyriausybinės komisijos sprendimu, buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų įmonė. Po akcininkų pasikeitimo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija konstatavo, kad naujieji LIM investuotojai atitinka nacionalinio saugumo kriterijus.

Šiuo metu ‚Braitin“ valdo vieną NT fondą, kurio dydis – 60 mln. Eur.  Vienintelis įgyvendintas investicinis projektas – „Verslo trikampio“ įsigijimas.

Tačiau įmonės tinklalapyje nurodomos skiltys, numatytos investicijoms į privačią skolą, atsinaujinančią energetiką.

Per praėjusius metus UAB „Braitin“ uždirbo 338.591 Eur grynojo pelno, panašiai, kiek ir 2018 m. (336.337 Eur).