LB bando gesinti investuotojų trauką binariniams opcionams ir CFD
Nuo rugsėjo 2 d. neprofesionaliems investuotojams bus draudžiama siūlyti dvinarius pasirinkimo sandorius, dar vadinamus binariniais opcionais (angl. binary options), o prekyba susitarimais dėl kainų skirtumų (angl. contracts for difference, CFD) bus labiau ribojama, pranešė Lietuvos bankas.
„Šios išvestinės finansinės priemonės yra sudėtingos ir dažnai gyventojai jas pasirenka net nesuprasdami, kur investuoja. Dabar naudosime įrankius, kurie mums leidžia užtikrinti, kad jos tiesiog nebūtų jiems prieinamos arba rizika būtų minimizuota“, – pranešime spaudai sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Tokias galimybes esą suteikė naujoji Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID II) ir ją įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, jie leidžia Europos Sąjungos (ES) valstybių priežiūros institucijoms drausti ar riboti tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių nukenčia neprofesionalieji investuotojai.
ESMA irgi prieš binarinius opcionus
VŽ rašė, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA) apribojimus prekybai binariniais opcionais pradėjo taikyti nuo 2018 m. liepos mėn.
Binarinis opcionas – tai binarinis pasirinkimo sandoris, sudaromas dėl tam tikrų aktyvų (pvz., vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų, pajamingumo ar biržos prekių) vertės pokyčio. Binarinis opcionas suteikia teisę jo pirkėjui rinktis, ar su šiuo sandoriu susietų aktyvų vertė konkrečiu laikotarpiu kils („Call“ opcionas), ar kris („Put“ opcionas). Binarinio opciono pirkėjas šiuo sandoriu neįsigyja turto, o pelną jis gali gauti už teisingas įžvalgas dėl su opcionu susieto turto vertės pokyčio. Sandorio esmė – opciono pirkėjas turi dvejopą pasirinkimą dėl susieto akyvo vertės pokyčio („Call“ arba „Put“), kuris atitinkamai nulemia ir dvejopą rezultatą – opciono pirkėjas arba gauna iš anksto nustatyto dydžio pelną (jeigu įžvalgos pasitvirtino), arba praranda investuotą sumą (nesėkmės atveju).
Dažniausiai binariniai opcionai turi iš anksto numatytą gyvavimo laiką. Kainų, esančių sandorio sudarymo ir pabaigos metu, skirtumas ir nusako, ar sandoris buvo sėkmingas, ar ne.
Valiutų („Forex“) ir kitų finansinių instrumentų prekybos įmonės Lietuvos investuotojams siūlo binarinius opcionus, tiesa, daugeliu atveju perspėjama, kad jie skirti tik profesionaliems investuotojams.
Ribojimai CFD srityje
CFD, kaip investiciniai produktai, neprofesionaliems investuotojams Lietuvoje nebus uždrausti, tačiau šiai veiklai sąlygos griežtinamos.
Visų pirma, CFD nustatomas sverto limitas, kiekvienai atskirai sąskaitai bus taikoma pozicijų uždarymo dėl sumažėjusios maržos taisyklė ir apsauga nuo neigiamo balanso. Taip pat nustatomas draudimas taikyti produkto platinimo skatinimo priemones ir prievolė skelbti standartizuotą įspėjimą apie riziką.
VŽ rašė, kad kai kurie apribojimai CFD prekybai įsigaliojo jau nuo praeitų metų rugpjūčio 1 d.
CFD yra išvestinė finansinės priemonė, sudaranti sąlygas investuotojui uždirbti iš finansinių priemonių, tokių kaip akcijos ar valiutos, kainos pasikeitimo.
Labai dažnai investuotojai į CFD naudoja finansinį svertą, kurio pagalba nedidelį depozitą turintis prekeivis turi galimybę atsidaryti viso loto (transakcijų vieneto prekybinėse operacijose) pozicijas ir gauti keleriopai didesnį rezultatą, esant sąlyginai nedideliems kainų svyravimams.
Anot Lietuvos banko, šie produktai yra sudėtingi, rizikingi, nepakankamai skaidrūs ir kyla nemažai problemų dėl jų siūlymo, prekybos bei platinimo. ES institucijų atlikti tyrimai esą rodo, kad didžioji dalis CFD prekiaujančių neprofesionaliųjų investuotojų (74–89 %) praranda pinigus, o vieno kliento vidutinė patiriamų nuostolių suma svyruoja nuo 1.600 29.000 Eur.
Anot centrinio banko, šiuo metu galiojantis ES ir Lietuvos finansų rinkų teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad apsaugotų neprofesionaliuosius investuotojus nuo dvinarių pasirinkimo sandorių ir CFD keliamos grėsmės.
Tikimasi, kad Lietuvos banko priimtos intervencinės priemonės apsaugos investuotojus mūsų šalyje ir prisidės prie bendros praktikos visoje ES teritorijoje, kadangi analogiškas intervencines priemones ketina taikyti ir kitos ES valstybės.
