Seimas apribojo investicijas į mišką

Už tokią pataisą balsavo 87 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 5 susilaikė.

VŽ rašė, kad tokiam įstatymo pakeitimo projektui nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos suinteresuotos institucijos. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komitete tokiam pakeitimui praėjusią savaitę buvo pritarta.

Seimui pritarus, įstatymo pakeitimo įsigaliojimui tereiks prezidento parašo.

Ryte Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė išbraukti šį klausimą iš Seimo darbotvarkės, tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta.

Miško plotų įsigijimo ribojimo nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Švedijoje panašus ribojimas galiojo, bet buvo atšauktas 1992 m.

Nori apsaugoti mišką

Kaip jau rašė VŽ, Lietuvoje šiuo metu nėra numatyta, kiek žemės gali turėti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Įstatymo projektą, įvedantį saugiklius miškams įsigyti, inicijavo 8 Seimo nariai, priklausantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tarp kurių yra ir Kęstutis Mažeika, dabartinis aplinkos ministras.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad projektas parengtas siekiant „išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams“.

Kaip teigia „valstiečiai“, miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, tad būtina užtikrinti, kad jis turi būti tvarkomas „pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus“.

Prieštarauja urėdijų reformai

Verslas sako, kad naujas saugiklis miškų įsigijimui prieštarauja ekonominei logikai ir pagrindinei urėdijų reformos idėjai. 

„Manome, kad tokie svarbūs sprendimai kaip miškų įsigijimo apribojimas neturėtų būti priimami skubotai ir be diskusijų su susijusiomis šalimis, taip pat neįvertinus ekspertų išvadų. Be to, kiek žinome, tokių apribojimų įsigyti mišką kitose Europos valstybėse nėra, o ekonominė logika sako, kad toks žingsnis būtų naudingesnis į trumpalaikį įsigijimą orientuotiems savininkams, siekiantiems greitų pinigų iš kirtimo“, – VŽ sako Vytautas Plunksnis, Lietuvos investicijų valdymo įmonės „INVL Asset Management“ privataus kapitalo padalinio vadovas.

Pasak jo, toks žingsnis prieštarauja prieš kurį laiką svarstytos urėdijų reformos argumentui, kad mažesnius miškų plotus prižiūrinčios urėdijos veikia neefektyviai – 2017 m. šalyje veikė 42 urėdijos, kurių vienai vidutiniškai teko apie 25.000 ha miško.

Anot V. Plunksnio, pasaulinė patirtis rodo, kad konsolidacija prižiūrint miškus leidžia savininkams efektyviau užsiimti tvaria miškininkyste.

„INVL Asset Management“ turi tiesioginių interesų miškų srityje – šiuo metu „INVL Baltijos miškų fondas I“ dalį iš investuotojų pritrauktų lėšų yra investavęs į daugiau kaip 3.600 ha miško Lietuvoje.

„Jei toks įstatymo pakeitimas būtų priimtas, tai reikštų, kad fondas Lietuvoje į mišką daugiau negalėtų investuoti ir investuotojų pinigus tektų nukreipti į gretimas šalis – Latviją ir Estiją“, – teigia „INVL Asset Management“ atstovas.

Privačių miškų savininkų asociacijos atstovo teigimu, šia iniciatyva stabdomas miško verslo konsolidavimo procesas, o kartu su juo – galimybė veikti pagal tvarios miškininkystės standartus.

Naujajam įstatymo pakeitimui nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kurio teigimu, dėl ilgo medžių augimo ciklo miškų ūkiui reikia didelių plotų – esą norint kasmet surinkti vieno hektaro derlių reikalinga turėti 100 ha įvairaus amžiaus miškų, o norint pasiekti bent mikroįmonės dydį reikalinga per 10.000 ha miško.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 50% miško (apie milijoną hektarų) valdo valstybė. Privatūs miško savininkai valdo apie 880.000 ha miško, tokių savininkų yra 250.000, o jų valdomo ploto vidurkis siekia apie 3,4 ha.

Pagal 2010–2015 m. duomenis, Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai 60% miškų priklauso privatiems savininkams, 10 valstybių viršija šį skaičių. Pavyzdžiui, privatūs subjektai valdo 97% Portugalijos miškų, 78% Švedijoje, 76% Danijoje.

Lietuvoje, 2015 m. duomenimis, 38,6% miškų buvo privatūs.