Panaikino baudą „Bankeros“ įkūrėjui, bet LB nusileisti nežada

Apie trečiadienio teismo sprendimą VŽ informavo Paulius Stonis, „Bankeros“ ir kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ viešųjų ryšių vadovas.
Tokį teismo sprendimą VŽ patvirtino ir teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, kurios teigimu, sprendimą per 30 dienų dar galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Vykdydami veiklą visada supratome pinigų plovimo prevencijos svarbą, jos socialinę reikšmę. Todėl nuolatos skyrėme deramą dėmesį tinkamam šios srities reikalavimų įgyvendinimui. Konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos banko atstovais mums leido patobulinti veiklą: atnaujinti procesus, įdiegti papildomas pinigų plovimo prevencijos priemones bei išplėsti šią sritį išmanančių specialistų komandą. Tai padės užtikrinti dar didesnį įmonės veiklos procesų skaidrumą ir saugumą”, – atsiųstame komentare teigia Vytautas Karalevičius, bendrovės „Pervesk” įkūrėjas.
Svarsto skųsti
Visgi Lietuvos bankas VŽ pranešė vertinantis, kad teismas trečiadienį baudų nepanaikino, o esą „tik nurodė jų skyrimą Lietuvos bankui įvertinti iš naujo“.
„Svarstome galimybę apskųsti teismo sprendimą. Suprantame, kad ir teismui, ir visuomenei šiuo atveju Lietuvos banko skirtos baudos galėjo pasirodyti didelės, bet juk ir pažeidimai rimti“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Anot jo, įstatymai numato milijonines baudas už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų nesilaikymą, o Lietuvos bankas esą netoleravo ir netoleruos šios srities pažeidimų ir juos visada vertins griežtai.
Buvo aptikęs rimtų pažeidimų
VŽ rašė, kad Lietuvos bankas UAB „Pervesk“ dar metų pradžioje atšaukė anksčiau duotus privalomus nurodymus, ribojusius jos veiklos licencijoje nustatytą teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas.
Anot centrinio banko, bendrovė pašalino inspektavimo metu nustatytus trūkumus, dėl kurių taikyti apribojimai, ir apie tai informavo prievaizdą.
2018 m. atlikęs neplaninį elektroninių pinigų įstaigos UAB „Pervesk“ veiklos patikrinimą, Lietuvos bankas nustatė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir įpareigojo juos pašalinti.
„Pervesk“ susijusi su kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“, kurios pagrindu kuriama bendrovė „Bankera“.
Anksčiau buvo nustatyta, kad įmonė aplaidžiai vertino klientų riziką: neturėjo tinkamų ir jų veiklai adekvačių rizikos valdymo vidaus taisyklių ir kitų dokumentų, dauguma atvejų surinkta klientų pažinimo informacija buvo neišsami ir neatskleisdavo operacijų pobūdžio, ne visais atvejais buvo nustatomi galutiniai naudos gavėjai. Buvo išaiškinta, kad bendrovė ne iki galo išsiaiškindavo klientų, kurių dauguma atlikdavo operacijas su virtualiuoju turtu, lėšų ir turto kilmę, o jos atliekami vidaus tyrimai daugeliu atvejų buvo paviršutiniški ir formalūs.
Rekordinis ICO
„Bankera“ yra įgyvendinusi didžiausią (vertė viršijo 150 mln. USD) Lietuvos istorijoje viešą kriptovaliutų siūlymą (angl. initial coin offering, ICO).
„Bankera“ anksčiau save pozicionavo kaip „Blockchain“ eros, skaitmeninį, kriptovaliutų banką, tačiau po konfliktų su Lietuvos banku save įvardija kaip tiesiog technologijų centrą.
Lietuvos bankas 2018 m., kai „Bankera“ vykdė ICO, buvo kreipęsis į Lietuvos žiniasklaidą su prašymu „nereklamuoti“ bendrovės „Bankera“ vykdomo ICO, kurio metu investuotojams siūloma vertybinių popierių požymių turinti kriptovaliuta be Lietuvos banko patvirtinto vertybinių popierių leidimo prospekto.
Lietuvos auditorijai „Bankeros“ tinklapis šiuo metu yra uždarytas.
Bendrovė „Pervesk“ 2018 m. gavo 0,290 mln. Eur pajamų (2017 m. – 1 mln. Eur), o nuostoliai sudarė 1 mln. Eur ( 2017 m. grynasis pelnas siekė 0,8 mln. Eur). Įmonėje dirba 11 žmonių, 100% bendrovės akcijų valdo UAB „Obolis“.
Registrų centro duomenimis, „Obolio“ akcininkai yra įmonė „Spectro Finance“, Vytautas Karalevičius, Justas Dobiliauskas, Mantas Mockevičius. „Spectro Finance“ akcininkai yra trys pastarieji akcininkai.
„Pervesk“ skelbia valdanti tarptautinių pervedimų ir valiutos keitimo platformą „Ecotransfer.com“ ir svetainę „Paymentapi“, kuri padeda įmonėms priimti ir atlikti mokėjimus internetu vienos integracijos pagalba.