Lietuvos bankas skelbia karą ICO projektų reklamai

Centrinis bankas su perspėjimu dėl ICO projektų reklamos kreipėsi bent į 8-ias Lietuvos žiniasklaidos priemones, iš kurių dviejų transliuotą reklamą ėmėsi nuodugniau tirti.

Pasak Lietuvos banko pranešimo, ICO reklamai Lietuvoje tam tikrais atvejais gali būti taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.

„Pagal Lietuvos banko patvirtintą poziciją, tais atvejais, kai platinami virtualiųjų valiutų žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai, įskaitant nuostatas dėl tokio platinimo reklamos. Už reikalavimų nepaisymą gali grėsti baudos ar kitos poveikio priemonės“, – pranešime sako Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas.

Portalams „Vz.lt“, „Delfi.lt“, „15min.lt“, „Lrytas.lt“, „Lzinios.lt“, „Alfa.lt“, „Kaunodiena.lt“ ir „Diena.lt“ išsiuntinėtas perspėjimas, kad Reklamos įstatymas draudžia reklamuoti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią veiklą, o vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas be Lietuvos banko patvirtinto vertybinių leidimo prospekto ir gali būti pripažintas tokiu pažeidimu.

„Nustačius, kad buvo skleidžiama neteisėtai vykdomo ICO reklama, bus sprendžiamas reklamos skleidėjo atsakomybės klausimas“, – dėstoma rašte Lietuvos žiniasklaidos priemonėms.

Jau kreipėsi į dvi

Teigiama, kad Lietuvos bankas, siekdamas išsiaiškinti, ar reikalavimai nebuvo pažeisti, jau kreipėsi į ICO vykdančio kriptovaliutų banko „Bankera“ vardu veikiančią bendrovę ir naujienų portalus „Lzinios.lt“ ir „Lrytas.lt“.

Pasak Lietuvos banko, Britų Mergelių salose registruota įmonė „Finalify Ltd“ (prekės ženklas „Bankera“) virtualiosios valiutos žetonus pradėjo platinti 2017 m. lapkričio pabaigoje ir per išankstinį platinimą pritraukė 25 mln. Eur. Be to, „Bankera“ platina savo leidžiamą kriptovaliutą ir taip jau esą pritraukusi daugiau nei 80 mln. Eur.

„Atsižvelgiant į pozicijoje išdėstytus požymius ir remiantis „Bankeros“ verslo plane pateikta informacija, daroma išvada, kad šis ICO patenka į Vertybinių popierių įstatymo reguliavimo sritį, t. y. laikomas viešu siūlymu, todėl turi būti vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų. Užfiksuota, kad šis ICO buvo reklamuojamas naujienų portale „Lrytas.lt“. Lietuvos bankas „Bankeros“, portalų „Lzinios.lt“ ir „Lrytas.lt“ paprašė pateikti papildomą informaciją. Ją gavus bus sprendžiama dėl tolesnių priežiūros veiksmų“, – teigia Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas dar 2017 m. spalio 10 d. patvirtino poziciją „Dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo“. Joje numatyta, kad tais atvejais, kai ICO metu išleidžiami žetonai turi vertybinių popierių požymių (suteikia teisę į nuosavybę, pelno dalį ar valdymą, numatoma mokėti palūkanas, išpirkti žetonus ir pan.), taip pat sudaroma galimybė priemonę perleisti, prekiauti ja antrinėje rinkoje ar organizuotos prekybos vietose, siūlymui turi būti taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Pagrindinis iš jų yra tai, kad prieš platindama tokius žetonus mūsų šalyje įmonė turi parengti prospektą ir jį turi patvirtinti Lietuvos bankas arba atitinkama kitos Europos Sąjungos valstybės institucija.

„Bankera“ savo tinklapyje skelbia, per ICO jau surinko beveik 105 mln. Eur. „Bankera“ investuotojams į savo leidžiamus žetonus reguliariai perveda dalį kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ (jos pagrindu ir kuriamas kriptovaliutų bankas „Bankera“) uždirbamų komisinių mokesčių – panašiu principu dividendus savo akcininkams moka biržose kotiruojamos įmonės.