Auga besivystančių šalių skolos: svarstoma, kokį poveikį turės palūkanų kėlimas

Publikuota: 2019-05-06
Jo Yong-Hak („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Jo Yong-Hak („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Besivystančių šalių skolos, jas skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, praėjusių metų pabaigoje pasiekė vidutiniškai 49,7%, kai, palyginimui, dar 2008 m. sudarė vos 34%.

Tai pirmas kartas istorijoje, kai besivystančių šalių skolos priartėjo prie 50% nuo bendrojo vidaus produkto kartelės, skelbia Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas, kurio duomenis cituoja leidinys „Financial Times“.

Ypatingai sparčiai pastarąjį dešimtmetį augo tokių šalių, kaip Argentina, Brazilija, Nigerija, Egiptas, skolos.

Pavyzdžiui, Brazilija savo skolų aptarnavimui kasmet jau turi skirti 6,5% nuo savo bendrojo vidaus produkto, Egiptas – 8,7%.

Po praėjusios finansų krizės pasaulio centriniai bankai finansų rinkas užtvindė beprecedenčiu kiekiu pinigų, kurių didelė dalis nusėdo ne realiojoje ekonomikoje, tačiau finansų, taip pat ir obligacijų rinkose. Palūkanoms šturmuojant rekordines žemumas, investuotojai visomis išgalėmis siekė gauti teigiamą grąžą, todėl buvo priversti didesne nei iki tol buvo įprasta apimtimi pirkti net ir ne pačių saugiausių šalių obligacijų.

Šiuo metu visų besivystančių šalių skolos siekia 15 trln. USD. Palyginimui, Jungtinių Valstijų skola viršija 22 trln. USD.

Dar 2002 m. besivystančių šalių skolos siekė vos 2,9 trln. USD.

Skaičiuojama, kad šiuo metu besivystančios šalys moka vidutiniškai 5% metinių palūkanų už užsienio valiuta išleistas savo skolas ir 6% palūkanų už vietine valiuta išleistas savo obligacijas. Palyginimui, išsivysčiusios šalys už savo skolas moka apie 1,4% palūkanas.

Išsivysčiusių šalių apmažėjo

Besivystančių šalių skolos vis dar sudaro tik mažiau nei pusę viso pasaulio skolų, kurių daugiausiai turi išsivysčiusios šalys.

Išsivysčiusių šalių skolos pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet santykinai nuo jų ekonomikų dydžių yra kur kas didesnės, nei besivystančių šalių.

Išsivysčiusių šalių skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 108%, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, kai, palyginimui, 2016 m. siekė 113%.

Pasak Tarptautinių finansų instituto, išsivysčiusių šalių skolas sumažino taupymo ir perteklinio likvidumo nusiurbimo programos, kurias vykdo centriniai bankai.

Įskaičiuoja ne viską

Šiuo metu didieji centriniai bankai, tokie, kaip JAV Federalinis rezervų bankas (FED), yra pristabdę palūkanų kėlimą. Būsimo palūkanų kėlimo datą kol kas tolina ir Europos centrinis bankas.

Visgi ekonomistai jau dabar baiminamasi, kokį poveikį viešiesiems finansams ir visuomenių gerovei, ypač besivystančiose šalyse, turės spartesnis palūkanų kėlimas išsivysčiusiose valstybėse. Tuomet JAV doleriais, eurais ir kitomis pagrindinėmis valiutomis leidžiamų skolų aptarnavimas stipriai brangs, o tai gali tapti sunkia našta besivystančių šalių vyriausybėms.

„Dramatiškas skolų augimas per pastarąjį dešimtmetį jau dabar lėmė gerokai ūgtelėjusias kai kurių šalių vyriausybių išlaidas skolų aptarnavimui. Maža to, kai kurios šalys į savo skolą neįskaičiuoja kai kurių viešųjų įsipareigojimų, tokių, kaip pensijų mokėjimas, valstybės garantijos už paskolas. Kai įskaičiuoji ir šiuos skaičius, statistika tampa dar grėsmingesnė“, – sako Emre Tiftik, vienas Tarptautinių finansų instituto vadovų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 6

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 34

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Baltijos biržose baudos reakcijų nesukėlė

Baltijos akcijų biržose antradienį rinkos reguliuotojo skirtos tūkstantinės baudos prekyboje neatsispindėjo,...

Rinkos
2019.05.21
„INVL Asset Management“ – 140.000 Eur bauda 6

Lietuvos bankas skyrė 140.000 Eur baudą investicijų valdymo įmonei „INVL Asset Management“ už dalies platintų...

Rinkos
2019.05.21
Už biržos taisyklių pažeidimus – 200.000 ir 25.000 Eur baudos 33

Lietuvos bankas už biržos taisyklių pažeidimus Vilkyškių pieninės ir „Auga Group“ valdybos nariui Linui...

Rinkos
2019.05.21
SEB dar susimažino investicijų rizikos toleranciją 1

SEB investicijų valdytojai toliau mažina rizikingų investicijų svorį portfeliuose, argumentuodami rinkos...

Rinkos
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
Investicijų valdymo įmonėje „I Asset Management“ – akcininkų pokyčiai

Dešimtmilijonines ambicijas turinčioje, bet kol kas nuostolingai dirbančioje Lietuvos investicijų valdymo...

Rinkos
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Investuotojams šliūkštelėjo blogų naujienų

Europos biržas pirmadienį nuskandino blogos naujienos iš „Ryanair“, „Deutsche Bank“, o viso IT sektoriaus...

Rinkos
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 24

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Vyriausybė pusseptintų metų pasiskolino už 0,527% 3

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 6 mėnesiams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,527%...

Rinkos
2019.05.20
Lukas investuoja: renkuosi viziją, ne faktą Premium 7

Kol ekonomika akivaizdžiai yra ekonomikos ciklo viršūnėje, laisvos portfelio dalies, t.y. 7.046 Eur,...

Lukas investuoja
2019.05.20
Slovėnai STO daro per Lietuvą – nori pritraukti 1,8 mln. Eur 1

Slovėnijos inžinierių plėtojama kriptovaliutų platforma „Kriptomat“ per lietuvišką vertybinių popierių...

Rinkos
2019.05.20
„Ryanair” pelnas – mažiausias per 4 metus

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė Airijos „Ryanair” paskelbė rezultatus, kurie  yra prasčiausi per...

Rinkos
2019.05.20
Nafta brangsta, Saudo Arabijai siūlant tęsti gavybos ribojimus

Pirmadienį naftos kainos pratęsė kilimą Saudo Arabijai pareiškus, kad naftos eksportuotojų kartelis OPEC...

Rinkos
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau