Auga besivystančių šalių skolos: svarstoma, kokį poveikį turės palūkanų kėlimas
Tai pirmas kartas istorijoje, kai besivystančių šalių skolos priartėjo prie 50% nuo bendrojo vidaus produkto kartelės, skelbia Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas, kurio duomenis cituoja leidinys „Financial Times“.
Ypatingai sparčiai pastarąjį dešimtmetį augo tokių šalių, kaip Argentina, Brazilija, Nigerija, Egiptas, skolos.
Pavyzdžiui, Brazilija savo skolų aptarnavimui kasmet jau turi skirti 6,5% nuo savo bendrojo vidaus produkto, Egiptas – 8,7%.
Po praėjusios finansų krizės pasaulio centriniai bankai finansų rinkas užtvindė beprecedenčiu kiekiu pinigų, kurių didelė dalis nusėdo ne realiojoje ekonomikoje, tačiau finansų, taip pat ir obligacijų rinkose. Palūkanoms šturmuojant rekordines žemumas, investuotojai visomis išgalėmis siekė gauti teigiamą grąžą, todėl buvo priversti didesne nei iki tol buvo įprasta apimtimi pirkti net ir ne pačių saugiausių šalių obligacijų.
Šiuo metu visų besivystančių šalių skolos siekia 15 trln. USD. Palyginimui, Jungtinių Valstijų skola viršija 22 trln. USD.
Dar 2002 m. besivystančių šalių skolos siekė vos 2,9 trln. USD.
Skaičiuojama, kad šiuo metu besivystančios šalys moka vidutiniškai 5% metinių palūkanų už užsienio valiuta išleistas savo skolas ir 6% palūkanų už vietine valiuta išleistas savo obligacijas. Palyginimui, išsivysčiusios šalys už savo skolas moka apie 1,4% palūkanas.
Išsivysčiusių šalių apmažėjo
Besivystančių šalių skolos vis dar sudaro tik mažiau nei pusę viso pasaulio skolų, kurių daugiausiai turi išsivysčiusios šalys.
Išsivysčiusių šalių skolos pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet santykinai nuo jų ekonomikų dydžių yra kur kas didesnės, nei besivystančių šalių.
Išsivysčiusių šalių skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 108%, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, kai, palyginimui, 2016 m. siekė 113%.
Pasak Tarptautinių finansų instituto, išsivysčiusių šalių skolas sumažino taupymo ir perteklinio likvidumo nusiurbimo programos, kurias vykdo centriniai bankai.
Įskaičiuoja ne viską
Šiuo metu didieji centriniai bankai, tokie, kaip JAV Federalinis rezervų bankas (FED), yra pristabdę palūkanų kėlimą. Būsimo palūkanų kėlimo datą kol kas tolina ir Europos centrinis bankas.
Visgi ekonomistai jau dabar baiminamasi, kokį poveikį viešiesiems finansams ir visuomenių gerovei, ypač besivystančiose šalyse, turės spartesnis palūkanų kėlimas išsivysčiusiose valstybėse. Tuomet JAV doleriais, eurais ir kitomis pagrindinėmis valiutomis leidžiamų skolų aptarnavimas stipriai brangs, o tai gali tapti sunkia našta besivystančių šalių vyriausybėms.
„Dramatiškas skolų augimas per pastarąjį dešimtmetį jau dabar lėmė gerokai ūgtelėjusias kai kurių šalių vyriausybių išlaidas skolų aptarnavimui. Maža to, kai kurios šalys į savo skolą neįskaičiuoja kai kurių viešųjų įsipareigojimų, tokių, kaip pensijų mokėjimas, valstybės garantijos už paskolas. Kai įskaičiuoji ir šiuos skaičius, statistika tampa dar grėsmingesnė“, – sako Emre Tiftik, vienas Tarptautinių finansų instituto vadovų.
