Auga besivystančių šalių skolos: svarstoma, kokį poveikį turės palūkanų kėlimas

Publikuota: 2019-05-06
Jo Yong-Hak („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Jo Yong-Hak („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Besivystančių šalių skolos, jas skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, praėjusių metų pabaigoje pasiekė vidutiniškai 49,7%, kai, palyginimui, dar 2008 m. sudarė vos 34%.

Tai pirmas kartas istorijoje, kai besivystančių šalių skolos priartėjo prie 50% nuo bendrojo vidaus produkto kartelės, skelbia Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas, kurio duomenis cituoja leidinys „Financial Times“.

Ypatingai sparčiai pastarąjį dešimtmetį augo tokių šalių, kaip Argentina, Brazilija, Nigerija, Egiptas, skolos.

Pavyzdžiui, Brazilija savo skolų aptarnavimui kasmet jau turi skirti 6,5% nuo savo bendrojo vidaus produkto, Egiptas – 8,7%.

Po praėjusios finansų krizės pasaulio centriniai bankai finansų rinkas užtvindė beprecedenčiu kiekiu pinigų, kurių didelė dalis nusėdo ne realiojoje ekonomikoje, tačiau finansų, taip pat ir obligacijų rinkose. Palūkanoms šturmuojant rekordines žemumas, investuotojai visomis išgalėmis siekė gauti teigiamą grąžą, todėl buvo priversti didesne nei iki tol buvo įprasta apimtimi pirkti net ir ne pačių saugiausių šalių obligacijų.

Šiuo metu visų besivystančių šalių skolos siekia 15 trln. USD. Palyginimui, Jungtinių Valstijų skola viršija 22 trln. USD.

Dar 2002 m. besivystančių šalių skolos siekė vos 2,9 trln. USD.

Skaičiuojama, kad šiuo metu besivystančios šalys moka vidutiniškai 5% metinių palūkanų už užsienio valiuta išleistas savo skolas ir 6% palūkanų už vietine valiuta išleistas savo obligacijas. Palyginimui, išsivysčiusios šalys už savo skolas moka apie 1,4% palūkanas.

Išsivysčiusių šalių apmažėjo

Besivystančių šalių skolos vis dar sudaro tik mažiau nei pusę viso pasaulio skolų, kurių daugiausiai turi išsivysčiusios šalys.

Išsivysčiusių šalių skolos pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet santykinai nuo jų ekonomikų dydžių yra kur kas didesnės, nei besivystančių šalių.

Išsivysčiusių šalių skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 108%, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, kai, palyginimui, 2016 m. siekė 113%.

Pasak Tarptautinių finansų instituto, išsivysčiusių šalių skolas sumažino taupymo ir perteklinio likvidumo nusiurbimo programos, kurias vykdo centriniai bankai.

Įskaičiuoja ne viską

Šiuo metu didieji centriniai bankai, tokie, kaip JAV Federalinis rezervų bankas (FED), yra pristabdę palūkanų kėlimą. Būsimo palūkanų kėlimo datą kol kas tolina ir Europos centrinis bankas.

Visgi ekonomistai jau dabar baiminamasi, kokį poveikį viešiesiems finansams ir visuomenių gerovei, ypač besivystančiose šalyse, turės spartesnis palūkanų kėlimas išsivysčiusiose valstybėse. Tuomet JAV doleriais, eurais ir kitomis pagrindinėmis valiutomis leidžiamų skolų aptarnavimas stipriai brangs, o tai gali tapti sunkia našta besivystančių šalių vyriausybėms.

„Dramatiškas skolų augimas per pastarąjį dešimtmetį jau dabar lėmė gerokai ūgtelėjusias kai kurių šalių vyriausybių išlaidas skolų aptarnavimui. Maža to, kai kurios šalys į savo skolą neįskaičiuoja kai kurių viešųjų įsipareigojimų, tokių, kaip pensijų mokėjimas, valstybės garantijos už paskolas. Kai įskaičiuoji ir šiuos skaičius, statistika tampa dar grėsmingesnė“, – sako Emre Tiftik, vienas Tarptautinių finansų instituto vadovų.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Auga Group“ išsiplatino obligacijas, stambieji investuotojai gavo su nuolaida 5

Ekologinio agroverslo bendrovė „Auga Group“ išplatino visas 20 mln. Eur nominalios vertės obligacijas.

Rinkos
2019.12.13
Rinkose JAV ir Kinijos susitarimo laukimas, Baltijoje daugiausiai dėmesio tenka bankams Premium

JAV ir Kinijos prekybos susitarimo arba naujų tarifų įvedimo grėsmė penktadienį prikaustė pasaulio...

Rinkos
2019.12.13
Po JK rinkimų pustrečių metų nematytas svaro ralis 1

Paaiškėjus JK konservatorių pergalei šalies parlamento rinkimuose ir sulig ja atsiradus daugiau aiškumo dėl...

Rinkos
2019.12.13
Interviu su JAV biržų spekuliantu: robotų atpažinimas, nuostolių psichologija, skirtumai nuo kazino Premium 6

JAV biržose kitoje sandorio pusėje dažnu atveju yra ne žmogus, o kompiuterizuotos sistemos, tačiau net ir...

Rinkos
2019.12.13
Biržų naujokė pasiekė 2 trln. USD kapitalizacijos kartelę Premium

Pasaulio biržose ketvirtadienį jautėsi optimizmas dėl JAV ir Kinijos prekybos sutarties, Europos centrinio...

Rinkos
2019.12.12
ECB nepakeitė palūkanų

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė palūkanų. Tai buvo pirmasis pinigų politikos...

Rinkos
2019.12.12
Euro zonos pramonė toliau traukiasi

Spalį euro zonos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 0,5%, palyginti su ankstesniu mėnesiu, žemyn tempiama...

Rinkos
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
C. Lagarde debiuto dieną iš ECB esminių pokyčių nesitikima

Ketvirtadienį vyks pirmasis Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdis, pinigų politikos...

Rinkos
2019.12.12
JAV centrinis bankas, kaip ir prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos 

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pasibaigusiame paskutiniame šiais metais posėdyje, kaip ir...

Rinkos
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
Lietuvos miškuose pozicijas stiprina švedų SEB investuotojai 3

Visą „Invaldos INVL“ valdomo „Baltijos miškų fondo I“ portfelį įsigijo SEB grupės įkurtas fondas, dar labiau...

Rinkos
2019.12.11
Naujas biržos bankas liko Lietuvos investuotojų dėmesio nuošalyje Premium

Baltijos biržoje trečiadienį išliko palyginti aktyvi prekyba. Baltijos šalių depozitoriumo duomenimis,...

Rinkos
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Invaldos INVL“ miškų fondas pardavė 4.300 ha miškų, skaičiuoja 25% grąžos normą

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ valdomas „INVL Baltijos miškų fondas I“ pardavė 4.300 hektarų miško...

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Didžiausią istorijoje IPO padariusi įmonė žengia į biržą

Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“, kuri neseniai įvykdė didžiausią pagal vertę viešą akcijų...

Rinkos
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau