Institucijos pasirašė „fintech“ memorandumą: prisijungė ir FNTT
Memorandumas buvo pasirašytas finansų ministro Viliaus Šapokos iniciatyva.
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, siekiama, kad Lietuva taptų ne tik „fintech“ inovacijų, bet ir su tuo susijusių rizikų valdymo kompetencijų centru.
Teigiama, kad memorandumą pasirašiusios institucijos operatyviai keisis informacija, jog numatytų galimas rizikas „fintech“ srityje ir efektyviai jas suvaldytų.
Memorandumą pasirašė Finansų, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos bankas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija, Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
FNTT nerodė entuziazmo
Memorandumą taip pat pasirašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Antonis Mikulskis – FNTT vardas anksčiau skambėjo kaip vienos iš institucijų, kuri kartu su Stasiu Jakeliūnu, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku, priešinosi tam, kad Lietuvoje vairuotojų teisės asmenų identifikavimo tikslais būtų prilygintos asmens tapatybės kortelei ar pasui.
Lietuvoje jau veikia daugiau nei 170 „fintech“ įmonių, didelė dalis jų iš užsienio. Lietuvos bankas ir kitos institucijos pažymi, kad jei Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas nebus prilygintas asmens tapatybės kortelei asmenų identifikavimo tikslais, didelė dalis užsienio „fintech“ įmonių gali atsisakyti idėjos licencijuotis Lietuvoje, nes joms bus nepatrauklu iš naujo daryti visų turimų savo klientų autorizaciją.
FNTT minimai iniciatyvai priešinosi motyvuodama tuo, kad identifikavimas pagal vairuotojo pažymėjimą gali trukdyti tinkamai vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Lietuvos iniciatyva
Projektą siekiant Lietuvą paversti regioniniu „fintech“ centru pradėjo Lietuvos bankas, Finansų ministerija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Lietuva šiuo metu bando išlošti dėl „Brexit“ sąmyšio ir į Lietuvą prisikviesti tas „fintech“ bendroves, kurios veikia Londone ir dėl JK pasitraukimo iš ES nenori prarasti prieigos prie ES mokėjimų rinkos.
Žinomiausios į Lietuvą priviliotos „fintech“ įmonės yra „Revolut“, „Google“, „Instarem“. Šiandien paaiškėjo, kad lietuviška licencija sudomino ir mokėjimų kortelių milžinės „Visa“ perkamą įmonę.
Dar bent „fintech“ 100 įmonių, veikiančių iš Londono, domisi licencijos gavimo galimybe Lietuvoje.
„Fintech“ įmonėms Lietuva siūlo elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos ar specializuoto banko licencijas. Jas dalinantis Lietuvos bankas žada licenciją išduoti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Potenciali vizitinė kortelė
Lietuva pernai iš viso išdavė 46-ias elektroninių pinigų įstaigos licencijas. Pagal šių licencijų išdavimą, Lietuva pernai atsiliko tik nuo Jungtinės Karalystės, kuri 2018 m. išdalijo 146 tokias licencijas. Pagal išduotų elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių aplenkė Nyderlandus, Maltą, Latviją, Daniją, Kiprą ir Prancūziją.
Teigiama, kad „fintech“ leidžia didinti konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje, suteikia didesnį pasirinkimą vartotojui, paprastesnes ir galimai pigesnes paslaugas. Iniciatyvos autoriai įsitikinę, kad inovacijos, įskaitant ir finansų sritį, yra vienas iš ekonomikos augimo variklių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę valstybei. Taigiama, kad Lietuva iki šiol neturėjo konkrečios verslo šakos, kuri būtų šalies vizitinė kortelė pasaulyje, tačiau „fintech“ iniciatyva tą gali pakeisti.
