Lietuvos „fintech“ iniciatyva kliūva už S. Jakeliūno ir FNTT barjero
Naujienų agentūra „Reuters“ šiandien paskelbė, kad šiuo metu maždaug 100 JK įsikūrusių „fintech“ ruošiasi licencijuotis Lietuvoje. Tiesa, tik apie ketvirtadalis šių įmonių yra JK bendrovės. Didelė dalis „fintech“ įmonių savo centrines būstines turi Europos finansų centru vadinamame Londone, o licencijas išsiėmusios Jungtinėje Karalystėje dėl šiai veiklai palankių šios šalies įstatymų ir plačios investuotojų bazės.
Įmonės licencijuotis Lietuvoje suskubo artėjant kovo 29 d., kai Jungtinė Karalystė turės oficialiai palikti Europos Sąjungą (ES) ir nėra žinoma, ar tą dieną britai turės kokį nors susitarimą su ES.
Lietuviška elektroninių pinigų įstaigos licencija britų „fintech“ įmonėms reikalinga tam, kad galėtų ir toliau tęsti veiklą ES šalyse.
Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, „Reuters“ sako, kad į lietuviškas licencijas taikosi ir gana didelės „fintech“ įmonės.
„Atrodo, kad įmonės, kurių dalis yra gana didelės, kaip studentai egzaminui pradėjo ruoštis paskutinę naktį“, – sako p. Jurgilas.
Ponas Jurgilas teigia, kad Lietuva elektroninių pinigų įstaigos licenciją gali išduoti per tris mėnesius, o kai kuriose ES šalyse tai gali užtrukti maždaug vienus metus. Tai esą yra didelis Lietuvos pranašumas, palyginti su Liuksemburgu, Airija, Belgija.
Tai, kad Londono „fintech“ įmonės domisi Lietuva, įrodo ir tai, jog daugiau nei 60 narių turinti Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstaigų asociacija (United Kingdom Electronic Money Association) įsteigė juridinį savo padalinį Lietuvoje. Tarp šios asociacijos narių – tokios kompanijos kaip „PayPal“, „Google Payment“ ar „Uber“.
S. Jakeliūnas ir FNTT
Visgi Lietuvos bandoma kurti sėkmės istorija „fintech“ srityje gali baigtis nė neįsivažiavusi, nes Seimas neskuba priimti pataisų dėl vairuotojo pažymėjimo, išduoto ES šalyje, prilyginimo dokumentui, pagal kurį nustatoma asmens tapatybė.
Toks prilyginimas buvo numatytas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisose, tačiau sausio 11 d. atidėti balsavimą dėl pataisų paprašė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, nes, pasak jo, pataisos yra susijusios su Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ atėjimu į Lietuvą, skelbė naujienų agentūra BNS. Dėl „Revolut“ patikimumo p. Jakeliūnas taip pat kėlė klausimų.
Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų priėmimo atidėjimą balsavo 68 Seimo nariai, 29 – prieš, o susilaikė 15 parlamentarų.
Poną Jakeliūną palaiko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri irgi įspėjo apie tokių pataisų, pagal kurias finansų įstaigos kliento tapatybei nustatyti galėtų naudoti dokumentus, kuriuose nėra nurodoma pilietybė, galimas grėsmes.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
O Lietuvos bankas skubina pataisų priėmimą, kad jos įsigaliotų jau nuo šių metų kovo ir Lietuva galėtų pasinaudoti „Brexit“ proceso baigties nenuspėjamumu.
Vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir banko sąskaitai atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.
Jei Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas nebus prilygintas asmens tapatybės kortelei asmenų identifikavimo tikslais, didelė dalis užsienio „fintech“ įmonių gali atsisakyti idėjos licencijuotis Lietuvoje, nes joms bus nepatrauklu iš naujo daryti visų savo klientų autorizaciją.
Kreipėsi į Seimą
Tačiau Lietuvos bankas kol kas nepasiduoda ir spaudžia Seimą minėtas pataisas priimti kuo skubiau.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, finansų ministras Vilius Šapoka, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus ir „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė šiandien viešu laišku kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, siekdami atkreipti dėmesį į finansinių technologijų kuriamą vertę ir naudą visuomenei.
Pono Pranckiečio prašoma „asmeninio įsitraukimo organizuojant diskusijas, informuojant apie šią sritį ir kuriant pasitikėjimą finansinių inovacijų kuriama verte tam, kad jau pasiektas Lietuvos proveržis šioje srityje išliktų tvarus ir suteiktų ilgalaikę naudą šalies visuomenei“.
Jekaterina Govina, Lietuvos banko „fintech“ strategijos įgyvendinimo koordinatorė, sako, kad kreipimąsi pasirašiusios institucijos Lietuvą verčia „fintech“ centru ir darys tą toliau.
„Bet jei nebus politinės valios ar kai kurie politikai užsižais tenkindami savo asmenines ambicijas, nieko nebus. Kas bus aišku – tai kas yra kaltas dėl iniciatyvos suvyniojimo“, – sako „Facebook“ paskyroje rašo p. Govina.
Kuriasi atskiras sektorius
Lietuvoje praeitų metų pabaigoje veikė apie 170 „fintech“ įmonių – 45% daugiau nei 2017 m. pabaigoje, kai jų buvo 117.
Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700, iki 2.600, rodo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir startuolių centro „Rise Vilnius“ neseniai parengta „fintech“ sektoriaus 2018 m. rinkos apžvalga.
Lietuvos sėkmė viliojant „fintech“ įmones ir pasinaudojimas „Brexit“ šią savaitę pakliuvo į BBC akiratį – britų transliuotojas tam skyrė atskirą temą.
[infogram id="39e241fe-41c4-49c3-86e4-a99c06475a03" prefix="JJW" format="interactive" title="Elektroninių pinigų įstaigo"]
Didžiausi Lietuvos „laimikiai“ viliojant „fintech“ įmones yra „Revolut“, „Google“ ir Singapūro „Instarem“.
„Revolut“ šią savaitę paskelbė, kad, gavusi lietuvišką specializuoto banko licenciją, Lietuvoje įdarbins 70 žmonių, šiuo metu jau ieškoma naujo biuro.
VŽ rašė, kad Lietuva pernai išdavė 46-ias elektroninių pinigų įstaigos licencijas, o tarp jas gavusių įmonių yra tokie vardai kaip „Revolut“ ar „Google Payment“. Pagal šių licencijų išdavimą Lietuva pernai atsiliko tik nuo Jungtinės Karalystės, kuri 2018 m. išdalijo 146 tokias licencijas.
