Baltijos biržų TOP: kas 2018 m. labiausiai kilo ir krito

Publikuota: 2019-01-02
Fredriko Sandbergo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Fredriko Sandbergo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Baltijos akcijų biržų pagrindinis indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per 2018 m. smuko 7,4%, visgi tik maža dalis rinkos dalyvių investuoja proporcingai pagal indekso sudėtį, o daugeliui aktualiau pavienių akcijų rezultatas.

JAV biržų operatorės „Nasdaq“ valdomų Baltijos akcijų biržų statistika rodo, kad iš 76-ių vietos rinkoje kotiruojamų akcijų teigiamą rezultatą pernai fiksavo tik 17-os įmonių akcijos. Dviejų įmonių akcijų vertė nepakito, 54-ių įmonių – smuko, o dar trijų įmonių akcijos į biržos sąrašą įtrauktos metų eigoje, todėl jų pokytis nuo metų pradžios neaktualus.

Didžiausią grąžą šiemet pavyko uždirbti tiems, kurie portfelyje turėjo penkių santykinai nelikvidžių akcijų: bendrovių „VEF Radiotehnika“, „PATA Saldus“, „Brivais Vilnis“, „Linas“ ir „Gubernija“. Šių įmonių akcijų vertė pakilo 15-81%.

Iš likvidesnių pozicijų teigiamą metų rezultatą 2018 m. fiksavo telekomunikacininkės „Telia Lietuvos“ (15%), statybų įmonės „Merko Ehitus“ (4%), maisto pramonės atstovės „PRFoods“ (2%) akcijos.

Itin ilgame nuostolius 2018 m. atnešusių akcijų sąraše pirmiausiai rikiuojasi taip pat mažai kam žinomos bendrovės: „Rigas kugu buvetava“, „Grobina“, „SAF Tehnika“, „Baltic Telekom“ ir „Tosmares Kugubuvetava“. Jos per metus sudegino nuo 56% iki 73% savo vertės.

Bet kur kas iškalbingiau yra tai, kad nemenkus nuostolius pernai generavo net tokie rinkos flagmanai, kaip „Apranga“ (-37%), „Auga Group“ (-27%), ESO (-25%), „Tallink Grupp“ (-19%), Šiaulių bankas (-18,3%) ar „Grigeo“ (-5%).

Skirtingai sekėsi šių metų biržos debiutantams. Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcijos šiuo metu kainuoja po 8 Eur, kai, palyginimui, pirminio akcijų platinimo (angl. initial public offering, IPO) metu kaina buvo 10,5 Eur. Tačiau Talino jūrų uosto akcijos kainuoja po 2,04 Eur, kai, palyginimui, IPO kaina buvo mažesnė – 1,70 Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="4f565c1a-bb3b-4000-8f18-1f1dcc9d5388" prefix="j5W" format="interactive" title="Rinkos Baltijos akcijos 2018"]

Dosni dividendų

Nepaisant to, kad daugelis Baltijos šalių įmonių akcijų 2018 m. smuko, VŽ jau rašė, kad bendrame Vidurio ir Rytų Europos biržų kontekste Baltijos akcijų rinkos atrodo neblogai tiek grąžos, tiek santykinių rodiklių prasme.

Indekso „OMX Baltic Benchmark“ nuopuolį 7,4% galima pavadinti net kukliu, palyginti su tuo, kokie 2018 m. buvo pagrindinėms pasaulio rinkoms. Pavyzdžiui, pagrindinis JAV indeksas „Standard & Poor’s 500” pernai smuko 8%, Japonijos indeksas „Nikkei 225“ – 14%, Jungtinės Karalystės FTSE 100 – 13%, o Kinijos CSI 300 – net 25%.
O ypač vietinė rinka turėtų vilioti dividendų gaudytojus – 25-ių įmonių, kurių akcijomis Baltijos rinkoje prekiaujama aktyviausiai, dividendinis pajamingumas siekia 6%. Kai kurios įmonės, tokios, kaip „Silvano Fashion Group“, „Nordecon“ ar Šiaulių bankas, investuotojus 2018 m. palepino ir dviženklio procentinio dydžio dividendais (įskaičiavus nemokamas akcijas).

Tęsinys po lentele

[infogram id="f0aebae4-2ac6-4243-a8ee-4475b5754146" prefix="C0u" format="interactive" title="Rinkos div paj 3 m"]

Pastebi užsieniečių atsargumą

Tiesa, Baltijos šalys yra mažos atviros į eksportą orientuotos ekonomikos, todėl Baltijos šalių kapitalo rinka taip pat nėra jokia saugumo užuovėja pasaulyje.

Specialistai pastebi, kad užsienio investuotojai šiuo neramiu pasaulyje periodu jau pradėjo lėšų atitraukimą iš Baltijos kapitalo rinkos.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad užsienio investuotojai, įvertinę padėtį pasaulio finansų rinkose, nusprendė ieškoti didesnio saugumo ir atitraukti lėšas iš vadinamųjų egzotinių rinkų, kokiomis jie laiko ir Baltijos šalis. Jų pinigus valdantys investicinių fondų valdytojai dėl neigiamo pinigų srauto staiga virto likvidumo teikėjais, nes jiems reikėjo nedelsiant patenkinti besitraukiančių investuotojų paraiškas“, – pastebi Arvydas Jacikevičius, bendrovės „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.

Pasak jo, vietiniai pensijų fondų valdytojai šiuo atveju ūgtelėjusios pasiūlos „nesugėrė“, nes šiuo metu jie irgi yra linkę mažinti akcijų alokaciją portfeliuose ar iš viso susilaikyti nuo pirkimų. Juo labiau, kad dalis jų užsiėmę pertvarkomis, susijusiomis su pensijų reforma.

„Pagalbą sugeriant ūgtelėjusią akcijų pasiūlą mestelėjo smulkieji investuotojai, kurie panoro įsigyti su nuolaidomis parduodamų akcijų. Bėda ta, kad mažmeniniai investuotojai yra linkę gana greitai savo turimus pinigus pakeisti, jų akimis, atpigusiomis akcijomis. Tad smulkiųjų pinigų srautas greitai išsisėmė ir dabar turime rezultatą – smarkiai Baltijos biržose sumažėjusį likvidumą ir vis dar linkusias kristi akcijų kainas“, – sako p. Jacikevičius.

Kokių akcijų žvalgytis

2019 m. investicijų valdytojai pataria dėmesį skirti likvidžioms akcijoms, kurios sunkesnių laikų atveju turėtų pranašumą bent jau greito jų realizavimo atžvilgiu.

Taip pat patariama orientuotis į solidų pinigų srautą generuojančias akcijas. Arba vadinamajam gynybos sektoriui priskiriamas įmones, tarp kurių pirmiausiai rikiuojasi energetikai, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų įmonės.

„Akcijų rinkoms raudonuojant, dividendai gali būti panaudojami atpigusioms akcijoms pirkti“, – sako Donatas Šetikas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris.

Pastebima, kad nesibaigus prekybos karų batalijoms ir neaiškumams dėl „Brexit“, pravartu atsigręžti į tas bendroves, kurių pajamos nėra reikšmingai priklausomos nuo tarptautinės prekybos.

O taip pat pravartu atkreipti dėmesį į tai, ar dominanti įmonė yra stipriai užsiskolinusi.

„Atsižvelgiant į potencialų palūkanų kilimą, būtina atidžiai įvertinti įmonių įsiskolinimą ir galimą skolos kaštų augimą“, – perspėja p. Šetikas.

Apie tai, kokie 2018 m. buvo skirtingoms turto klasėms, skaitykite ČIA.

***

Baltijos biržų investavimo idėjos 2019-iems (abėcėlės tvarka):  ESO

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 19,5, EV/EBITDA – 6,8, ROE – 6,1%

PRANAŠUMAI

• Dalis verslo yra reguliuojama, garantuoti pinigų srautai


• Stiprios  „Lietuvos energijos“ grupės dalis


• Gynybinė akcija, monopolija


• Antrą pusmetį EBITDA (perskaičiuota) pradėjo augti


• Stabili dividendų mokėtoja, efektyvi dividendų politika


• Papildomų dividendų iš parduoto verslo dalies pajamų galimybė


• Priimtinas skolos lygis


• Profesionali valdymo komanda


• Geri santykiai su investuotojais

RIZIKOS

• 2019-ųjų tarifai gali nepadengti 2018-ųjų praradimų


• Ribotas dabartinių pagrindinių veiklos segmentų augimo potencialas


• Politinė rizika


• Reorganizavimo rizika


• Akcijos nėra įtrauktos į pagrindinio indekso sudėtį


• Tikėtinas dividendų pajamingumo mažėjimas ateityje

„Grigeo“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 5,9, EV/EBITDA – 4,1, ROE – 23,4%

PRANAŠUMAI

• Ypač žemi pelningumo daugikliai


• Šiuo metu ypač palankus ekonomikos ciklas


• Valdomas skolos lygis


• Nuosekliai augantys dividendai


• Plastikinės pakuotės mažinimo „mados“


• Profesionali vadovų komanda

RIZIKOS

• Verslas labai priklauso nuo ekonomikos ciklų


• Nepakankamai geras akcijų likvidumas


• Kapitalizacija nesiekia 100 mln. Eur


• Žaliavų kainos augimas

„Linas Agro Group“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 13,9, EV/EBITDA – 6,3, ROE – 4,3%

PRANAŠUMAI

• Stiprus balansas (trumpalaikis turtas atėmus įsipareigojimus sudaro 35 mln. Eur)


• Diversifikuoti verslo segmentai


• Kainos ir buhalterinės vertės santykis vienas žemiausių Baltijos biržoje


• Nuosavybės teise valdoma žemė (7,393 ha)


• Savų akcijų supirkimo trigeris


• Dividendai už 2017/2018 finansinius metus dvigubai didesni už ankstesnį lygmenį


• Patyrusi vadovybė


• Ilgojo laikotarpio įsigijimų galimybė

RIZIKOS

• Didelė konkurencija


• Verslas labai priklauso nuo gamtos sąlygų, ekonomikos ciklų


• Žemų maržų verslo modelis


• Aukštas dabartinis P/E rodiklis

„Novaturas“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 7,7, EV/EBITDA – 8, ROE – 53,5%

PRANAŠUMAI

• Lyderio pozicija rinkoje, visų atpažįstamas prekės ženklas


• Augančios gyventojų pajamos ir išlaidos kelionėms


• Didelių materialinių investicijų nereikalaujantis verslas

RIZIKOS

• Jautri kaštų augimui – iš vienos kelionės uždirba mažiau nei 20 Eur


• Pagrindinio keleivių skraidintojo bankrotas


• Prikirpti dividendai


• Auganti konkurencija (TUI, „Itaka“)

„Olainfarm“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 8, EV/EBITDA – 6,7, ROE – 13,1%

PRANAŠUMAI

• Geba demonstruoti spartų pajamų augimą


• Naujų akcininkų deklaruojamas noras tęsti plėtrą


• Akcijų kainos dugnas galimai jau praeityje

RIZIKOS

• Po pagrindinio akcininko mirties tarp paveldėtojų ir stebėtojų tarybos užvirę ginčai


• Ryškus pajamų augimas nerodo pelno augimo


• Kartais nenuosekli komunikacija su smulkiaisiais akcininkais


• Priklausomybė nuo NVS rinkų

„Tallink Grupp“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 16,7, EV/EBITDA – 7,7, ROE – 5%

PRANAŠUMAI

• Žemas kainos ir buhalterinės vertės santykis


• Stiprus balansas, valdomas skolos lygis


• Grynieji pinigų srautai leidžia mokėti papildomus dividendus


• Galimas naujo investuotojo atėjimas (Danijos keltų operatorė „Scandlines“ šiemet buvo parduota už 13,5 EV/EBITDA)


• Santykinai aukštas likvidumas


• Stipri verslo pozicija rinkoje


• Kokybiška valdysena ir geri santykiai su investuotojais

RIZIKOS

• Spaudimas maržoms dėl degalų kainų ir augančio darbo užmokesčio


• Lėtas perkėlimų skaičiaus, ypač keleivių, augimas


• Pažeidžiamumas dėl mokesčių pasikeitimo

„Tallinna Sadam“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 12,8, EV/EBITDA – 10,4, ROE – 12%

PRANAŠUMAI

• Įsipareigojimas mokėti didelę pelno dalį dividendais


• Stiprus balansas


• Turi daug žemės Taline, ji kol kas neįvertinta rinkos kaina, didelės jos vystymo galimybės


• Gera valdysena, komunikacija su investuotojais


• Pagrindinė akcininkė – Estija


• Aukštas likvidumas, didelis svoris Baltijos indekse

RIZIKOS

• Lėtas augimas


• Aukšti santykiniai rodikliai


• Politinė rizika


• Estijos ir Suomijos tunelio projektas

„Telia Lietuva“

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 11,6, EV/EBITDA – 6,2, ROE – 18,3%

PRANAŠUMAI

•  Patrauklūs santykiniai rodikliai


• Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/B) yra 5 metų žemumose


• Augantis pelningumas, sinergija iš susijungimo su „Omnitel“


• Maža ir mažėjanti skola


• Patraukli dividendų politika


• Puiki valdysena


• Stiprūs santykiai su investuotojais


• Geras likvidumas


• Dominuojanti rinkos dalis tam tikruose veiklos segmentuose


• Akcijų supirkimo galimybė

RIZIKOS

• Aštri konkurencija mobiliųjų paslaugų segmente


• Greitai besikeičiančios IT, vartotojų mados


• Ribotas namų rinkos dydis


• Nuolat mažėjantis fiksuotos telefonijos rezultatas

Šiaulių bankas

Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 5,7, ROE – 17,4%

PRANAŠUMAI

• Patrauklūs santykiniai rodikliai


• Auganti paskolų ir indėlių rinkos dalis


• ERPB kaip „inkarinis“ investuotojas


• Patvirtinta nauja dividendų politika


• Daugiau lankstumo, palyginti su Skandinavijos bankais


• Likvidžiausia Vilniaus biržos akcija


• Geri santykiai su investuotojais

RIZIKOS

• Maža rinkos dalis, ketvirtas pagal dydį bankas, veikla tik Lietuvoje


• Blogųjų paskolų lygis yra žemiausias pastaraisiais metais


• Santykinai aukšta grynoji palūkanų norma (rizikingesnis verslo modelis)


• Susiję asmenys yra pardavėjai rinkoje


• Nutraukta pagrindinių akcininkų sutartis

Santykinių rodiklių paaiškinimai:

P/E – akcijos kainos ir pelno santykis. Kuo rodiklis žemesnis, tuo investicijos į tokias akcijas yra patrauklesnės.


EV/EBITDA – įmonės vertės ir EBITDA santykis. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonės akcijos yra pigesnės ir patrauklesnės, nekreipiant dėmesio į kitus veiksnius.


ROE – nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis. Laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% – geras. Tačiau per krizę ir 5% rodiklis gali būti laikomas geru.

Šaltinis: analitikai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Svarą stiprina lūkesčiai dėl nusikelsiančio „Brexit“ 3

Svaro kursas trečiadienį sustiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu spekuliuojant, kad Jungtinės Karalystės...

Rinkos
19:10
Investuotojai rinkose atrado optimizmo likučių Premium

Teigiami bendrovių rezultatai JAV dar sugebėjo kiek prasklaidyti rinkos dalyvių susirūpinimą dėl pasaulio...

Rinkos
18:19
R. Shilleris: dar nematėme tikrojo burbulo išsileidimo 3

Nobelio premijos laureatas profesorius Robertas Shilleris mato riziką, kad meškos rinkos dar tik...

Rinkos
17:04
Daugiausiai uždirbo „Brexit“ negandomis pasinaudojęs fondas

Prancūzijos investicijų valdymo butiko akcijų fondas „FDC Brexit I“ per metus sugeneravo didžiausią grąžą...

Rinkos
11:44
„Revolut“ įkūrėjas: suprantu jūsų patirtį su Rusija, bet mes ne Kremliaus įmonė 104

Lietuvišką bankinę licenciją gavusio Jungtinės Karalystės (JK) technologijų startuolio „Revolut“ įkūrėjas...

Rinkos
09:32
Biržose nuotaikų fonas apniuko 1

Finansų rinkose atsinaujinusios baimės dėl pasaulio ūkio ateities antradienį daugelyje rinkų apkramtė akcijų...

Rinkos
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 23

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Verslo ir finansų elitą Davose apniko pesimizmas ir baimės Premium 13

Davose į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) susirinkę  verslo ir finansų pasaulio lyderiai draugijoje atrado...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 10

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
2019.01.21
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
2019.01.21
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 53

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Lukas investuoja
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau