Baltijos biržų TOP: kas 2018 m. labiausiai kilo ir krito
JAV biržų operatorės „Nasdaq“ valdomų Baltijos akcijų biržų statistika rodo, kad iš 76-ių vietos rinkoje kotiruojamų akcijų teigiamą rezultatą pernai fiksavo tik 17-os įmonių akcijos. Dviejų įmonių akcijų vertė nepakito, 54-ių įmonių – smuko, o dar trijų įmonių akcijos į biržos sąrašą įtrauktos metų eigoje, todėl jų pokytis nuo metų pradžios neaktualus.
Didžiausią grąžą šiemet pavyko uždirbti tiems, kurie portfelyje turėjo penkių santykinai nelikvidžių akcijų: bendrovių „VEF Radiotehnika“, „PATA Saldus“, „Brivais Vilnis“, „Linas“ ir „Gubernija“. Šių įmonių akcijų vertė pakilo 15-81%.
Iš likvidesnių pozicijų teigiamą metų rezultatą 2018 m. fiksavo telekomunikacininkės „Telia Lietuvos“ (15%), statybų įmonės „Merko Ehitus“ (4%), maisto pramonės atstovės „PRFoods“ (2%) akcijos.
Itin ilgame nuostolius 2018 m. atnešusių akcijų sąraše pirmiausiai rikiuojasi taip pat mažai kam žinomos bendrovės: „Rigas kugu buvetava“, „Grobina“, „SAF Tehnika“, „Baltic Telekom“ ir „Tosmares Kugubuvetava“. Jos per metus sudegino nuo 56% iki 73% savo vertės.
Bet kur kas iškalbingiau yra tai, kad nemenkus nuostolius pernai generavo net tokie rinkos flagmanai, kaip „Apranga“ (-37%), „Auga Group“ (-27%), ESO (-25%), „Tallink Grupp“ (-19%), Šiaulių bankas (-18,3%) ar „Grigeo“ (-5%).
Skirtingai sekėsi šių metų biržos debiutantams. Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcijos šiuo metu kainuoja po 8 Eur, kai, palyginimui, pirminio akcijų platinimo (angl. initial public offering, IPO) metu kaina buvo 10,5 Eur. Tačiau Talino jūrų uosto akcijos kainuoja po 2,04 Eur, kai, palyginimui, IPO kaina buvo mažesnė – 1,70 Eur.
Tęsinys po grafiku[infogram id="4f565c1a-bb3b-4000-8f18-1f1dcc9d5388" prefix="j5W" format="interactive" title="Rinkos Baltijos akcijos 2018"]
Dosni dividendų
Nepaisant to, kad daugelis Baltijos šalių įmonių akcijų 2018 m. smuko, VŽ jau rašė, kad bendrame Vidurio ir Rytų Europos biržų kontekste Baltijos akcijų rinkos atrodo neblogai tiek grąžos, tiek santykinių rodiklių prasme.
Indekso „OMX Baltic Benchmark“ nuopuolį 7,4% galima pavadinti net kukliu, palyginti su tuo, kokie 2018 m. buvo pagrindinėms pasaulio rinkoms. Pavyzdžiui, pagrindinis JAV indeksas „Standard & Poor’s 500” pernai smuko 8%, Japonijos indeksas „Nikkei 225“ – 14%, Jungtinės Karalystės FTSE 100 – 13%, o Kinijos CSI 300 – net 25%. O ypač vietinė rinka turėtų vilioti dividendų gaudytojus – 25-ių įmonių, kurių akcijomis Baltijos rinkoje prekiaujama aktyviausiai, dividendinis pajamingumas siekia 6%. Kai kurios įmonės, tokios, kaip „Silvano Fashion Group“, „Nordecon“ ar Šiaulių bankas, investuotojus 2018 m. palepino ir dviženklio procentinio dydžio dividendais (įskaičiavus nemokamas akcijas).
Tęsinys po lentele[infogram id="f0aebae4-2ac6-4243-a8ee-4475b5754146" prefix="C0u" format="interactive" title="Rinkos div paj 3 m"]
Pastebi užsieniečių atsargumą
Tiesa, Baltijos šalys yra mažos atviros į eksportą orientuotos ekonomikos, todėl Baltijos šalių kapitalo rinka taip pat nėra jokia saugumo užuovėja pasaulyje.
Specialistai pastebi, kad užsienio investuotojai šiuo neramiu pasaulyje periodu jau pradėjo lėšų atitraukimą iš Baltijos kapitalo rinkos.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad užsienio investuotojai, įvertinę padėtį pasaulio finansų rinkose, nusprendė ieškoti didesnio saugumo ir atitraukti lėšas iš vadinamųjų egzotinių rinkų, kokiomis jie laiko ir Baltijos šalis. Jų pinigus valdantys investicinių fondų valdytojai dėl neigiamo pinigų srauto staiga virto likvidumo teikėjais, nes jiems reikėjo nedelsiant patenkinti besitraukiančių investuotojų paraiškas“, – pastebi Arvydas Jacikevičius, bendrovės „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.
Pasak jo, vietiniai pensijų fondų valdytojai šiuo atveju ūgtelėjusios pasiūlos „nesugėrė“, nes šiuo metu jie irgi yra linkę mažinti akcijų alokaciją portfeliuose ar iš viso susilaikyti nuo pirkimų. Juo labiau, kad dalis jų užsiėmę pertvarkomis, susijusiomis su pensijų reforma.
„Pagalbą sugeriant ūgtelėjusią akcijų pasiūlą mestelėjo smulkieji investuotojai, kurie panoro įsigyti su nuolaidomis parduodamų akcijų. Bėda ta, kad mažmeniniai investuotojai yra linkę gana greitai savo turimus pinigus pakeisti, jų akimis, atpigusiomis akcijomis. Tad smulkiųjų pinigų srautas greitai išsisėmė ir dabar turime rezultatą – smarkiai Baltijos biržose sumažėjusį likvidumą ir vis dar linkusias kristi akcijų kainas“, – sako p. Jacikevičius.
Kokių akcijų žvalgytis
2019 m. investicijų valdytojai pataria dėmesį skirti likvidžioms akcijoms, kurios sunkesnių laikų atveju turėtų pranašumą bent jau greito jų realizavimo atžvilgiu.
Taip pat patariama orientuotis į solidų pinigų srautą generuojančias akcijas. Arba vadinamajam gynybos sektoriui priskiriamas įmones, tarp kurių pirmiausiai rikiuojasi energetikai, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų įmonės.
„Akcijų rinkoms raudonuojant, dividendai gali būti panaudojami atpigusioms akcijoms pirkti“, – sako Donatas Šetikas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris.
Pastebima, kad nesibaigus prekybos karų batalijoms ir neaiškumams dėl „Brexit“, pravartu atsigręžti į tas bendroves, kurių pajamos nėra reikšmingai priklausomos nuo tarptautinės prekybos.
O taip pat pravartu atkreipti dėmesį į tai, ar dominanti įmonė yra stipriai užsiskolinusi.
VERSLO TRIBŪNA
Tarptautinės regione lyderiaujančios atsinaujinančios energetikos projektų vystymo grupės „Sun Investment Group“ (SIG) statybų rangos bendrovė „Eternia Solar“ pradeda platinti iki 3 mln. eurų vertės trumpalaikę obligacijų emisiją. Tai – pirmasis iki 8 mln. eurų vertės obligacijų emisijos etapas. Pritrauktos lėšos bus skirtos finansuoti 120 MW galios saulės elektrinių projekto statyboms Lenkijoje. Tarptautiniai investuotojai jau įvertino ir patvirtino ilgalaikį projekto finansavimą, kuris bus suteikiamas po statybos darbų atlikimo ir panaudotas išpirkti obligacijų emisiją per 12 mėnesių.
Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Vienai iš didžiausių NT plėtros grupių Lietuvoje „KAITA Group“ priklausanti bendrovė „KAITA Development“, šiuo metu plėtojanti gyvenamojo NT projektus sostinės Naujamiestyje, Žirmūnuose ir Viršuliškėse, pradeda dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 10,5 proc. metinė grąža. Platinimas vyksta gruodžio 4-18 dienomis, emisija bus įtraukta į „First North“ alternatyviąją NASDAQ rinką.
„Atsižvelgiant į potencialų palūkanų kilimą, būtina atidžiai įvertinti įmonių įsiskolinimą ir galimą skolos kaštų augimą“, – perspėja p. Šetikas.
Apie tai, kokie 2018 m. buvo skirtingoms turto klasėms, skaitykite ČIA.***
Baltijos biržų investavimo idėjos 2019-iems (abėcėlės tvarka): ESO
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 19,5, EV/EBITDA – 6,8, ROE – 6,1%
PRANAŠUMAI• Dalis verslo yra reguliuojama, garantuoti pinigų srautai
• Gynybinė akcija, monopolija
• Antrą pusmetį EBITDA (perskaičiuota) pradėjo augti
• Stabili dividendų mokėtoja, efektyvi dividendų politika
• Priimtinas skolos lygis
• Profesionali valdymo komanda
• Geri santykiai su investuotojais
• 2019-ųjų tarifai gali nepadengti 2018-ųjų praradimų
• Ribotas dabartinių pagrindinių veiklos segmentų augimo potencialas
• Politinė rizika
• Reorganizavimo rizika
• Akcijos nėra įtrauktos į pagrindinio indekso sudėtį
• Tikėtinas dividendų pajamingumo mažėjimas ateityje
„Grigeo“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 5,9, EV/EBITDA – 4,1, ROE – 23,4%
PRANAŠUMAI• Ypač žemi pelningumo daugikliai
• Šiuo metu ypač palankus ekonomikos ciklas
• Valdomas skolos lygis
• Nuosekliai augantys dividendai
• Profesionali vadovų komanda
RIZIKOS• Verslas labai priklauso nuo ekonomikos ciklų
• Nepakankamai geras akcijų likvidumas
• Kapitalizacija nesiekia 100 mln. Eur
• Žaliavų kainos augimas
„Linas Agro Group“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 13,9, EV/EBITDA – 6,3, ROE – 4,3%
PRANAŠUMAI• Stiprus balansas (trumpalaikis turtas atėmus įsipareigojimus sudaro 35 mln. Eur)
• Diversifikuoti verslo segmentai
• Kainos ir buhalterinės vertės santykis vienas žemiausių Baltijos biržoje
• Nuosavybės teise valdoma žemė (7,393 ha)
• Dividendai už 2017/2018 finansinius metus dvigubai didesni už ankstesnį lygmenį
• Patyrusi vadovybė
• Ilgojo laikotarpio įsigijimų galimybė
• Didelė konkurencija
• Verslas labai priklauso nuo gamtos sąlygų, ekonomikos ciklų
• Žemų maržų verslo modelis
• Aukštas dabartinis P/E rodiklis
„Novaturas“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 7,7, EV/EBITDA – 8, ROE – 53,5%
• Lyderio pozicija rinkoje, visų atpažįstamas prekės ženklas
• Augančios gyventojų pajamos ir išlaidos kelionėms
• Jautri kaštų augimui – iš vienos kelionės uždirba mažiau nei 20 Eur
• Pagrindinio keleivių skraidintojo bankrotas
• Prikirpti dividendai
• Auganti konkurencija (TUI, „Itaka“)
„Olainfarm“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 8, EV/EBITDA – 6,7, ROE – 13,1%
PRANAŠUMAI• Geba demonstruoti spartų pajamų augimą
• Akcijų kainos dugnas galimai jau praeityje
RIZIKOS• Po pagrindinio akcininko mirties tarp paveldėtojų ir stebėtojų tarybos užvirę ginčai
• Ryškus pajamų augimas nerodo pelno augimo
• Kartais nenuosekli komunikacija su smulkiaisiais akcininkais
• Priklausomybė nuo NVS rinkų
„Tallink Grupp“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 16,7, EV/EBITDA – 7,7, ROE – 5%
PRANAŠUMAI• Žemas kainos ir buhalterinės vertės santykis
• Stiprus balansas, valdomas skolos lygis
• Grynieji pinigų srautai leidžia mokėti papildomus dividendus
• Galimas naujo investuotojo atėjimas (Danijos keltų operatorė „Scandlines“ šiemet buvo parduota už 13,5 EV/EBITDA)
• Stipri verslo pozicija rinkoje
• Kokybiška valdysena ir geri santykiai su investuotojais
RIZIKOS• Spaudimas maržoms dėl degalų kainų ir augančio darbo užmokesčio
• Lėtas perkėlimų skaičiaus, ypač keleivių, augimas
• Pažeidžiamumas dėl mokesčių pasikeitimo
„Tallinna Sadam“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 12,8, EV/EBITDA – 10,4, ROE – 12%
PRANAŠUMAI• Įsipareigojimas mokėti didelę pelno dalį dividendais
• Stiprus balansas
• Turi daug žemės Taline, ji kol kas neįvertinta rinkos kaina, didelės jos vystymo galimybės
• Gera valdysena, komunikacija su investuotojais
• Pagrindinė akcininkė – Estija
• Aukštas likvidumas, didelis svoris Baltijos indekse
RIZIKOS• Lėtas augimas
• Politinė rizika
• Estijos ir Suomijos tunelio projektas
„Telia Lietuva“
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 11,6, EV/EBITDA – 6,2, ROE – 18,3%
PRANAŠUMAI• Patrauklūs santykiniai rodikliai
• Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/B) yra 5 metų žemumose
• Augantis pelningumas, sinergija iš susijungimo su „Omnitel“
• Maža ir mažėjanti skola
• Patraukli dividendų politika
• Puiki valdysena
• Stiprūs santykiai su investuotojais
• Geras likvidumas
• Dominuojanti rinkos dalis tam tikruose veiklos segmentuose
• Akcijų supirkimo galimybė
RIZIKOS• Aštri konkurencija mobiliųjų paslaugų segmente
• Ribotas namų rinkos dydis
• Nuolat mažėjantis fiksuotos telefonijos rezultatas
Šiaulių bankas
Pagrindiniai santykiniai rodikliai: P/E – 5,7, ROE – 17,4%
PRANAŠUMAI• Patrauklūs santykiniai rodikliai
• Auganti paskolų ir indėlių rinkos dalis
• ERPB kaip „inkarinis“ investuotojas
• Patvirtinta nauja dividendų politika
• Daugiau lankstumo, palyginti su Skandinavijos bankais
• Likvidžiausia Vilniaus biržos akcija
• Geri santykiai su investuotojais
RIZIKOS• Maža rinkos dalis, ketvirtas pagal dydį bankas, veikla tik Lietuvoje
• Blogųjų paskolų lygis yra žemiausias pastaraisiais metais
• Santykinai aukšta grynoji palūkanų norma (rizikingesnis verslo modelis)
• Susiję asmenys yra pardavėjai rinkoje
