Lietuva kloja raudoną kilimą ICO norintiems daryti startuoliams

Tikimasi, kad gairės padės pritraukti užsienio investicijas ir kurti palankią bei saugesnę aplinką „Fintech“ ir „Blockchain“ verslui Lietuvoje, pranešė gairių rengimą inicijavusi Finansų ministerija.

Pasak ministerijos, Lietuva tokias gaires turės viena pirmųjų ES.

ICO yra sparčiai pasaulyje populiarėjanti verslo finansavimo alternatyva, kai lėšos verslo (dažniausiai, technologiniam) projektui pritraukiamos išleidžiant žetonus (angl. tokens).

„ICO rinka praktiškai nereguliuojama, o joje slypintis potencialas yra didžiulis. Rizikų yra daug, todėl privalome jas suvaldyti. Turime siekti, jog tiems ICO projektų vykdytojams, kurie nori vykdyti veiklą skaidrioje ir tvarkingoje teisinėje aplinkoje, Lietuva taptų pagrindine būstine“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Investuotojams bei verslininkams ICO gairėse yra aprašytos verslo ir plėtros galimybės Lietuvoje – nuo ICO projektų reguliavimo iki įmonių apmokestinimo bei apskaitos. Gairėmis siekiama, kad kuo daugiau skaidriai veikiančių startuolių vykdytų veiklą mūsų šalyje.

Ministerijos duomenimis, nuo 2017 m. visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir „Blockchain“ projektai pritraukė apie 400 mln. Eur investicijų. Pagal tokiu būdu pritrauktą kapitalą jie užima iki 10% viso pasaulio rinkos.

Tiesa, iki šiol apie du trečdalius pačių lietuvių sukurtų „blockchain“ projektų dėl nepakankamai aiškios ir nepalankios teisinės – mokestinės aplinkos registravosi užsienio šalyse, pažymi ministerija. Nemaža dalis ICO įgyvendinusių Lietuvos startuolių yra registruoti Gibraltare, Mergelių salose, Estijoje, Singapūre.

Finansų ministerijos ekspertai, rengdami ICO gaires, bendradarbiavo su kitomis finansų institucijomis.

Savo pozicijas dėl ICO įgyvendinimo Lietuvoje vietos ir užsienio startuoliams taip pat yra pateikęs Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

VŽ rašė, kad visame pasaulyje per ICO šiemet jau pritraukta 9,109 mlrd. USD – 37% daugiau, nei pritraukta per visus 2017 m., kai ši suma sudarė 6,644 mlrd. USD. 2016 m. tokiu būdu įmonės pritraukė vos 0,225 mlrd. USD, 2015 m. – 0,008 mlrd. USD.

Lietuvos startuoliai pagal per ICO pritraukiamas lėšas patenka į pasaulio aktyviausių penketuką ir rikiuojasi tarp tokių šalių, kaip JAV ar Kinija.