VMI ruošiasi detaliai reglamentuoti kriptovaliutų apmokestinimą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį savo tinklapyje viešai konsultacijai su visuomene paskelbė su Finansų ministerija preliminariai suderintus naujus mokesčių įstatymų komentarus, susijusius su kriptovaliutomis.

Teigiama, kad šis reglamentavimas bus aktualus visiems gyventojams ar įmonėms, vykdantiems su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą.

VMI nuomonių ir pastabų laukia iki vasario 2 d.

Iki šiol VMI skelbdavo tik pavienes pozicijas, dėl kai kurių su kriptovaliutomis susijusių veiklų.

Nuo „kasimo“ iki PVM

Paskelbtame dokumente VMI pakartojo VŽ jau anksčiau pristatytą poziciją, kad, VMI požiūriu, vien dėl kriptovaliutos „iškasimo“, pelno mokesčio požiūriu, mokesčio bazės neatsiranda. Mokestinė prievolė atsiranda parduodant kriptovaliutą už didesnę nei įsigijimo kainą. Tiesa, iš pelno galima atimti su jos „kasimu“ susijusias išlaidas, pavyzdžiui, už elektrą.

VMI taip pat teigia, kad mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, ar su įmone ir gyventoju, vykdančiu individualią veiklą, atsiskaitoma virtualiąja valiuta, ar grynaisiais pinigais, ar banko pavedimu – tik būtina juos įtraukti į apskaitą.

VMI viešus akcijų siūlymus (angl. initial public offering, ICO) suskirstė į tris tipus: kai leidžiama kriptovaliuta turi vertybinio popieriaus požymių, kai leidžiama kriptovaliuta suteikia teise naudotis kuriamos platformos paslaugomis ir kai leidžiama kriptovaliuta, priskirtina finansiniam turtui. Priklausomai nuo tipo skirsis ir mokestinis reglamentavimas.

VMI taip pat išdėstė požiūrį dėl paramos teikimo kriptovaliutomis ar kriptovaliutų apmokestinimo PVM.

Sveikina, bet turi pastabų

Modestas Kaseliauskas, kriptovaliutų konsultacijų įmonės „Crypto Tax & Legal“ vienas steigėjų ir buvęs VMI vadovas, sako, kad pagaliau įvykęs mokesčio administratoriaus įsigilinimas į kriptovaliutų problematiką džiugina.

„Nebejoju, kad mes, Lietuvos kriptovaliutų konsultantų bendruomenė, užsienio investuotojams šį VMI kompleksinį išaiškinimą pateiksime kaip mūsų šalies privalumą“, – sako p. Kaseliauskas.

Kita vertus, pasak jo, didžioji dalis komentare dėstomų temų VMI jau buvo pristačiusi pateikdama atsakymus į mokesčių konsultantų dar nuo ankstyvo rudens, kai vyko ICO bumas, teiktus klausimus.

„Į daugelį klausimų JAV, Australijos, Japonijos mokesčių administratoriai buvo atsakę dar 2014 m. O revoliucinis savo reikšmingumu ES teisingumo teismas sprendimas dėl PVM netaikymo kriptovaliutoms buvo priimtas taip pat 2014 m.“, – teigia p. Kaseliauskas.

Jo nuomone, teisiškai ydingu ir prieštaringu laikytinas VMI komentare pasikartojantis teiginys, kad „kriptovaliutos yra nereglamentuotos ir neprižiūrimos, tačiau joms taikomi įstatymų reikalavimai“.

„Specialių įstatymų nebuvimas nereiškia nereguliavimo. Šis tarptautinės teisininkų bendruomenės seniai suprastas ir doktrinoje nagrinėtas klausimas atrodo vis dar naujas Lietuvos institucijoms“, – sako p. Kaseliauskas.

Pašnekovo teigimu, didžiausias Lietuvos trūkumas kuriant „fintech“ šalies įvaizdį yra kriptovaliutų ir „blockhain“ technologijos klausimų koordinavimo grupės nebuvimas vyriausybės lygmeniu.

Rašyti komentarą