Naujas lietuvių ICO: steigia energetikai ir teisininkai, globoja ministras
Išankstinis naujos kriptovaliutos WPR vienetų platinimas (angl. pre-initial coin offering, Pre-ICO) prasidėjo dar rugsėjį ir vyks iki spalio 20 d.
Jo metu numatoma išleisti 34 mln. vnt. WPR valiutos. Teigiama, kad už vieną antros pagal populiarumą kriptovaliutos „Ethereum” vienetą (jo vertė pagal trečiadienio kursą sudaro apie 256 Eur) išankstinio platinimo metu galima įsigyti 1.250 WPR valiutos vienetų. Taigi, vien per išankstinį ICO bus siekiama pritraukti apie 7 mln. Eur.
Vėliau numatoma vykdyti ir patį ICO, kurio metu žadama išleisti 153 mln. WPR valiutos (tiesa, WPR vienetai jau kainuos brangiau, nei siūlomi per išankstinį ICO) ir pritraukti iki 40 mln. Eur.
Teigiama, kad „WePower“ sistema veiks „Blockchain“ sistemos pagrindu. Sistema akumuliuos žaliąją energiją, kuri bus konvertuojama į WPR valiutą ir perleidžiama WPR valiutos vienetų savininkams. Pasak sistemos kūrėjų, WPR valiutos savininkai galės žaliąją energiją parduoti arba panaudoti savo reikmėms.
„WePower“ sistemos kūrėjai yra buvęs energetikos bendrovės „Modus energija“ direktorius ir alternatyviosios energetikos specialistas Nikolajus Martyniukas, kuris atsakingas už energetinę projekto dalį, ir advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Artūras Asakavičius, atsakingas už investicijų pritraukimą.
Projektų patarėjų komandoje dirba ir lietuviškų šaknų turintis bitkoinų populiarinimu užsiimančios organizacijos „Bitcoin Foundation“ direktorius Jonas Matonis.
Nors Lietuvos bankas šiandien išsakė skeptišką poziciją kriptovaliutų ir ICO atžvilgiu, „WePower“ viešai skelbia energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno raštą, kuriame ministerija išreiškia palaikymą „WePower“ projektui.
Vertino tik idėją, ne technologiją
Tiesa, pati Energetikos ministerija teigia, kad palaiko tik „WePower“ idėją dėl vadinamųjų žaliųjų sertifikatų prekybos, o finansavimo modelio pasirinkimo klausimo nevertino.
„Energetikos ministerija išreiškia palaikymą Lietuvos kompanijų sukurtų naujų technologijų pritaikymui energetikoje. „WePower“ įmonės atveju yra pritaikoma nauja technologijos žaliųjų sertifikatų prekybai – vadinamajai kilmės garantijų sistemai elektrai iš atsinaujinančių išteklių – šiuo metu jau veikiančiai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Finansinio modelio pasirinkimas nėra ministerijos kompetencijos klausimas. Apie jį nekalbama ir ministerijos laiške“, – rašome ministerijos komentare VŽ.
Pasak komentaro, įmonių pasirinktų finansinių veiklos modelių sprendimų priežiūrą atlieka finansų rinkos priežiūros institucija – Lietuvos bankas.
Pastarasis kaip tik šiandien išplatino komentarą dėl kriptovaliutų ir ICO.
