Švediška bambagyslė apie kaklą dar nesivynioja

Švediški mūrai kelia riziką Lietuvos finansų sistemai. Audriaus Stasiulaičio nuotr.

Lietuvos bankinio sektoriaus prievaizdas įspėja apie įkaitusios Švedijos nekilnojamojo turto (NT) rinkos keliamą riziką Lietuvos finansų sistemai. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai ramina, kad nuo praėjusios krizės laikų priklausomybė nuo pinigų iš Švedijos yra gerokai sumažėjusi, tačiau pripažįstama, kad Lietuvos bankai parplukdo uždirbtus pinigus švediškiems kapitalo pamatams sutvirtinti.

Lietuvos banko (LB) pristatytoje penktojoje šalies finansinio stabilumo apžvalgoje esama leitmotyvų, rezonuojančių su praėjusios finansų krizės prisiminimais – Švedijos bankai, atitraukiamos lėšos, prislopęs skolinimas. Tik šįkart seka galinti būti atvirkštinė, mat procesą galėtų išprovokuoti ne ekonominės permainos Lietuvoje, o nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulo subliūškimas Šiaurės Europoje.

Sparčiai Šiaurės šalyse, ypač Švedijoje, kylančias NT kainas ir augantį gyventojų įsiskolinimo lygį LB įvardija kaip vieną iš aktualiausių sisteminio pobūdžio rizikų Lietuvos finansų sektoriui. Centrinė Lietuvos finansų institucija nurodo, kad Šiaurėje kilus reikšmingesniems ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams neigiamas poveikis Lietuvos finansų sistemai pasireikštų per lėtėjantį kreditavimą, apribojimus skolinti didesnės rizikos verslo sektoriams, pabrangusiu patronuojamųjų bankų finansavimu ir skolinimo kaina Lietuvoje, padidėjusiu indėlių kintamumu. Palyginti su ankstesne ataskaita prieš metus, NT disbalansų Šiaurės šalyse rizika Lietuvos finansų sistemai yra padidėjusi. Šitaip apibūdinama LB dokumente.