2015-12-18 14:18

Dėl „Snoro“ akcijų emisijos kreipsis į ES Teisingumo Teismą

Herkaus Milaševičiaus (VŽ) nuotr.
Herkaus Milaševičiaus (VŽ) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos kreipsis į ES Teisingumo Teismą. Sprendimą lėmė dviprasmiškumai, kilę į Lietuvos teisinę sistemą perkeliant Indėlių direktyvos nuostatas.

Tai LAT paskelbė išnagrinėjęs investuotojų, bandžiusių įsigyti naujai išleidžiamų „Snoro“ akcijų, ieškinį, kad jie būtų pripažinti indėlininkais.

Teismui kilo abejonių dėl indėlių direktyvos taikymo.

„Nagrinėjamoje byloje indėliais prašoma pripažinti ir indėlių garantijų sistemos apsaugą taikyti asmenų lėšoms, esančioms ne jų asmeninėse ar jungtinėse banko sąskaitose, o banko „Snoras“ nuskaitytas ir pervestas arba pačių asmenų įmokėtas lėšas į banko „Snoras“ vardu atidarytą sąskaitą kitoje kredito įstaigoje“, – aiškina LAT.

Teismas nagrinėjo bendrovių „Internovitas”, „Prenada“, „Marleksa“, „Publicum“, „Amber Investment Group“, „Era Capital“, „UCS Baltic“, „Litmarina“, „Šiaulių mugė“, „Virtuali erdvė“, „Kosma“ ieškinį dėl jų pripažinimo „Snoro“ indėlininkais.

Investuotojai už platinamą „Snoro“ akcijų emisiją pinigus pervedė į bankui tuo metu priklausiusį banką „Finasta“.

LAT taip pat prašo įvertinti, ar Seimas tinkamai įgyvendino Indėlių direktyvos nuostatas, indėlio sąvoką susiedamas su banko operacijomis apskritai, o ne su įprastiniais banko sandoriais kaip numatyta direktyvoje. ES Teisingumo Teismas nėra pateikęs aiškinimų šiuo aspektu.

„LAT nuomone, įprastinis bankinis sandoris yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kredito įstaigų teikiamų finansinių paslaugų ir su šia veikla susijusių atliekamų operacijų spektras yra platus, todėl ši sąvoka gali būti skirtingai suprantama ES valstybėse narėse, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kokios bankinės operacijos gali būti laikomos įprastinėmis“, – teigia teismas.

„Manau, kad tai gera žinia neužregistruotos emisijos turėtojams, kadangi galimybės atgauti pinigus už neįsigaliojusią „Snoro“ akcijų emisiją padidėjo“,- komentavo Dominykas Vanhara, advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas, vadovaujantis partneris

Kol bus laukiama ES Teisingumo teismo sprendimo, LAT sustabdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina, kad Teisingumo Teismas pateiktų Indėlių direktyvoje vartojamos įprastinės bankinės operacijos sąvokos aiškinimą, ar nurodytų vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bylą nagrinėjantis teismas galėtų nustatyti, ar minėtos vykdytos operacijos patenka į šią sąvoką.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. Lt (110 mln. Eur) akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Akcijų platinimo procedūra buvo pradėta ir iš investuotojų jau buvo surinkti pinigai, tačiau ji taip ir nebuvo baigta, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo 100% „Snoro“ akcijų.

Be to, 2011 m. lapkričio 22 d. LB atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. Tų pačių metų gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla. Tad „Snoro“ planai tapti trečiu pagal kapitalą šalies banku taip ir liko tik planais.

Didžiąją dalį naujos 380,083 mln. Lt „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (už 200,483 mln. Lt) ir Raimondas Baranauskas (už 74,517 mln. Lt) – bei Jungtinės Karalystės įmonės „Jubilee Financial Products“ valdomas investicinis fondas (už 80,021 mln. Lt). Skaičiuojama, kad smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. Lt.

Prieš mėnesį LAT paskelbė geras žinias „Snoro“ sertifikatų turėtojams, išaiškinęs, kad Snoro“ indėlių sertifikatams gali būti taikoma indėlininkų apsauga. Savo ruožtu obligacijoms - ne. Šią savaitę sertifikatų turėtojams jau pradėtos mokėti draudimo išmokos.

52795
130817
52791