LRT naujo vadovo dar neturi: bus skelbiamas naujas konkursas

Papildyta informacija, kiek balsų kandidatai surinko pirmajame ture ir kurie pateko į antrąjį 

LRT vadovas yra išrenkamas, jeigu jo kandidatūrą slaptame balsavime palaiko bent septyni iš 12 nacionalinio transliuotojo tarybos narių.

Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatas nesurenka tiek balsų, tuomet yra rengiamas antrasis balsavimas, kur rungiasi didžiausio tarybos narių palaikymo sulaukę pretendentai. 

Pasak Eugenijaus Valatkos, KTU rektoriaus, LRT tarybos pirmininko, šį kartą generalinio direktoriaus rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, į kurį pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Vis dėlto ir jame įstaigos vadovas nebuvo išrinktas, nes abu kandidatai gavo po šešis balsus.

BNS šaltiniai teigia, kad antrajame konkurso ture varžėsi dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos agentūros „Adverum“ vadovas, partneris Aistis Zabarauskas.

BNS žiniomis, pirmajame ture M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko šešis, A. Zabarauskas penkis, o „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Audrius Siaurusevičius – vieną tarybos nario balsą.

Kol nebus paskirtas naujasis LRT generalinis direktorius, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Į LRT vadovo poziciją šį kartą pretendavo 6 kandidatai. Be M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir A. Zabarausko, tarp jų buvo akademikas Mantas Martišius, apie savo kandidatavimą paskelbęs viešai. 

Kiti trys savo pavardžių nenorėjo atskleisti, bet kaip BNS skelbė, tai – Audrius Siaurusevičius, anksčiau buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas, Vilma Marciulevičiūtė, buvusi TV3 vadovė, ir Gintaras Plytnikas, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas.

Visi kandidatai šiandieniniame LRT tarybos uždarame posėdyje pristatė savo programas, siūlymus, vizijas, atsakė į klausimus. Po posėdžio vyko Tarybos diskusija ir uždaras balsavimas.

„Šiemetinį konkursą vertiname kaip labai aktyvų ir nereikėtų fokusuotis vien į pretendentų skaičius. Šeši kandidatai nėra mažas skaičius, daug svarbiau kandidatų stiprumas, profesionalumas“, – kiek anksčiau VŽ teigė Eugenijus Valatka, KTU rektorius, LRT tarybos pirmininkas, į šias pareigas išrinktas pernai rudenį. Jį į LRT iki 2026 m. delegavo Lietuvos švietimo taryba.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo ir priežiūros institucija, po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

[infogram id="579ab655-2001-4aac-b292-18360151b0c1" prefix="uCR" format="interactive" title="LRT Taryba"]

VŽ rašė, kad pretenduoti į LRT vadovo poziciją gali Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 5 m. vadovaujamo darbo patirtį, turintys nepriekaištingą reputaciją, kaip nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

Savo ruožtu Taryba prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas LRT įstatymu nustatytas funkcijas.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą šiose pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją. 

Ji ir toliau eis šias pareigas, kol bus išrinktas naujas LRT vadovas.