Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų

Taip pat daugiau nei 4% visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais, rodo pirkimų duomenys atnaujintoje žiniasklaidos stebėsenos svetainėje „stirna.info“.

TILS pranešime nurodoma, kad iš viso šalyje pernai veikė 1.058 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros.

Žiniasklaidos priemones valdė septyni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, po šešis Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovus, penki Darbo partijos, keturi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir trys Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai bei po vieną partijos „Tvarka ir Teisingumas“, Lietuvos liaudies partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovą.

TAIP PAT KLAUSYKITE PODKASTĄ:

• D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo

Su žiniasklaida buvo susiję aštuoni Seimo nariai, 12 tarybos narių iš Ignalinos, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių, savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, europarlamentaras, viceministras bei 37 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų.

Žiniasklaidos priemones taip pat valdė devyni sutuoktiniai asmenų, kurie pernai užėmė savivaldybės tarybos (penki), Seimo nario (trys) ir valstybės tarnautojo (vienas) pareigas. 

Nuo 2015 metų sausio iki 2021 metų birželio mėnesio 6,4% (1,6 mln. Eur) visų savivaldybių lėšų skirtų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti buvo skirta 32 su politikais susijusioms įmonėms bei įstaigoms. Tuo tarpu 8% ministerijų išleistų viešinimo lėšų nukeliavo 12 su politikais susijusių įmonių bei įstaigų. Vidutinė tokių sutarčių vertė vietos savivaldoje – šešis kartus mažesnė nei ministerijų. 

Iš viso minėtu laikotarpiu viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. Eur viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti. Daugiau nei dešimtadalį (25,4 mln. Eur iš 237,3 mln. Eur) visų viešinimo ir informavimo pirkimų vertės sudarė savivaldybių vykdyti pirkimai. 

Trys savivaldybės išleido beveik pusę (44,7% arba 11,3 mln. Eur) visų savivaldybių viešinimui skirtų lėšų. Daugiausiai viešinimo bei informavimo paslaugoms išleido Vilniaus rajono (4,8 mln. Eur, 29 sutartys), Kauno miesto (4,3 mln. Eur, 83 sutartys) ir Vilniaus miesto savivaldybės (2,2 mln. Eur, 124 sutartys).  

Trys su politikais susiję tiekėjai laimėjo 60% visų pirkimų, sudarytų su įmonėmis, turinčiomis sąsają su politikais, vertės. Didžiausi savivaldybių tiekėjai, pagal sutarčių vertę, turintys sąsajų su politikais: bendrovė „REJSPA“ (614.900 Eur, 10 sutarčių), Alytaus regioninė televizija (208.000 Eur, 14 sutarčių), bei „Dzūkų žinios“ (141.000 Eur, 14 sutarčių). 

Savivaldybės sudarė dvigubai daugiau sutarčių su regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis (7,4 mln. Eur, 429 sutartys) nei nacionalinėmis (2,7 mln. Eur, 219 sutarčių), bet vidutinė sutarčių, sudarytų su regioninėmis arba nacionalinėmis žiniasklaidos priemonėmis, vertė skiriasi nedaug. Vidutinė sutarčių su regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis vertė buvo 17.300 Eur., su nacionalinėmis – 12.400 Eur. 

„Labai norėčiau, kad visos savivaldybės žengtų dar vieną žingsnį didesnio skaidrumo link ir pradėtų skelbti savo svetainėse, kaip ir už kiek informuoja visuomenę apie savo veiklą. Taip pat labai svarbu, jog visas už mokesčių mokėtojų pinigus užsakytas turinys būtų aiškiai pažymėtas ir neklaidintų žmonių“, – sako Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.