Naujas valdančiųjų projektas: siūlo numatyti LRT vadovo atleidimo pagrindą, įvesti slaptą balsavimą
Papildyta LRT komentaru.
Nauju įstatymo projektu norima nustatyti, jog LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma nustatyti, kad generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Teigiama, jog siūlymai bus teikiami su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais.
Dabartinė tvarka numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pataisą, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
I. Ruginienė: žodžio laisvė turi egzistuoti ir žurnalisto darbas turi būti gerbiamas
Inga Ruginienė, premjerė, sako kol kas nesusipažinusi su nauju projektu dėl pokyčių skiriant ir atleidžiant nacionalinio transliuotojo vadovą, tačiau pabrėžė esanti už laisvą žodį.
„Aš prisipažinsiu tikrai jo nemačiau, negaliu pasakyti, ar pritariu, ar nepritariu, nes šiandien esu susikoncentravusi į biudžeto priėmimą, tai yra numeris vienas darbas. Net nežinau, kada buvo įregistruota, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjerė. – Aiškiai deklaravau – aš pasisakau už laisvą žodį, aš pasisakau už tai, kad kiekvienas darbuotojas dirbdamas žurnalistikos sektoriuje turėtų teisę laisvai reikšti savo mintis ir jokios cenzūros negali būti“.
I. Ruginienė tikino negalinti pakomentuoti, kodėl skubėta pateikti naują projektą, nes pastarasis registruotas ne Ministrų kabineto narių.
„Tai yra Seimo narių, matyt, iniciatyva, nes iš Vyriausybės toks projektas tikrai neišėjo“, – teigė premjerė.
„Jeigu tai būtų vyriausybinis projektas, tikrai galėčiau pakomentuoti. Šiandien net nesu susipažinusi su tekstu“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė žadėjo LRT įstatymo keitimus aptarti su bendrapartiečiais. Anot I Ruginienės, toks pokalbis įvyko, tačiau jo detalių ji atskleisti nenori.
„Šnekėjau ir tegu tai lieka tarp mūsų, – sakė Vyriausybės vadovė. – Visada jautriuose vertybiniuose klausimuose yra įtemptos diskusijos. Aš manau, kad visi suprantame vienodai, kad žodžio laisvė turi egzistuoti ir žurnalisto darbas turi būti gerbiamas. Ir mano kitokios nuomonės nebus, viską darysiu, kad ir kiti tai suprastų“.
LRT: tokie klausimai privalo būtų svarstomi įtraukiant LRT
„Naujos pataisos įregistruotos skubotai ir be diskusijų su LRT, akivaizdu, kad jos lengvina generalinio direktoriaus atleidimą. LRT jau ne kartą pabrėžė, kad yra atvira pokyčiams, jei apie juos išsamiai diskutuojama – tokie klausimai privalo būti svarstomi įtraukiant tiek LRT, tiek žurnalistus, tiek kitus ekspertus, kurie galėtų įvertinti ir atitikimą Europos žiniasklaidos laisvės aktui“, – BNS perduotame komentare teigia nacionalinis transliuotojas.
„Skubiai ir be išsamaus aptarimo su profesionalų bendruomene, tokie sprendimai gali kelti grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“, – priduria LRT.
Žurnalistų profesionalų asociacija: projektas ir vėl nederintas su žurnalistų bendruomene
Pasak žurnalistų profesionalų asociacijos, šis siūlymas, kaip ir ankstesnis projektas, kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
„Kitą dieną po protesto socialdemokratai pateikė naujas pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Vakar daugiau nei 10.000 žmonių proteste aiškiai pabrėžėme, kad reikalaujame, jog tokie svarbūs įstatymo projektai būtų teikiami diskutuojant su žurnalistų bendruomene. Kaip manote, ar bent vienas socialdemokratas paklausė mūsų nuomonės prieš registruojant šį projektą? Tikrai ne“, – teigiama trečiadienį „Facebook“ paskelbtame organizacijos pranešime.
Anot asociacijos, naujajame LRT įstatymo pakeitimo projekte išlieka svarbiausi „Nemuno aušros“ siūlymai – slaptas balsavimas atleidžiant LRT direktorių ir balsų kartelės, reikalingos direktoriaus atleidimui, sumažinimas, „taip supaprastinant direktoriaus atleidimo procedūrą, kuri kaip saugiklis galiojo daugiau nei dvidešimt metų, nuo 2000-ųjų“.
„Iš esmės, tai tas pats „Nemuno aušros“ projektas, tik užregistruotas jau kitų rankomis, tikintis, kad tada jau viskas bus gerai. Akivaizdu, kad socialdemokratai nori žūtbūt priimti šį įstatymą, gal net šiais metais ir naudojasi įvairiausiais būdais, kad apeitų nepatenkintą visuomenę ir žurnalistų bendruomenę“, – nurodoma pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
Ar elektros energiją pirkti už kontraktu fiksuotą kainą, ar neįsipareigoti ir įsigyti ją biržoje? Lietuvoje veikiantis duomenų centras „Delska Lithuania“ pasirinko trečiąjį kelią, kuris leidžia pamatuotai subalansuoti rizikas ir prognozuojamas sąnaudas.
Telematikos ir daiktų interneto programinės įrangos kūrėja „Gurtam“ antrus metus iš eilės „Verslo žinių“ atrinkta tarp TOP10 stipriausių technologijų sektoriaus įmonių Lietuvoje. Ji nuo 2022 m. iki 2024 m. apyvartą augino 2 kartus – iki 40,235 mln. Eur, o grynąjį pelną per pastaruosius kelis metus – vidutiniškai po 33% kasmet. Apie įmonės sėkmės receptus ir planus pasakoja Vadimas Friedkinas, „Gurtam“ finansų vadovas.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Baltijos susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions – M&A) sandorių rinka šiemet toliau stiprėja, o šio augimo fone teisės firma „Sorainen“ pelnė du reikšmingus „Mergermarket European Awards“ apdovanojimus – „Baltijos metų M&A teisės patarėjo“ bei „Centrinės ir Rytų Europos metų M&A teisės patarėjo“. Šiuos apdovanojimus „Mergermarket“, viena didžiausių tarptautinių sandorių analizės platformų, skiria remdamasi patikrintais sandorių duomenimis, jų sudėtingumu ir poveikiu rinkoms. Šiemet pagal konsultuotų sandorių skaičių „Sorainen“ pirmauja ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir viso Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regiono teisės firmų.
Žurnalistų bendruomenės reikalavimas nesikeičia – atšaukti projektus, o naujus pakeitimus aptarti su ekspertais ir bendruomene.
Dėl siūlomų pataisų antradienį prie Seimo įvyko žurnalistų inicijuotas protestas, į kurį susirinko apie 10.000 žmonių. Jo organizatoriai politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei, nes būtent nuo visuomeninio transliuotojo perėmimo prasideda spaudos laisvės ribojimai.
Vaida Aleknavičienė, kultūros ministrė, antradienį sakė, kad turėtų būti padaryta pertrauka prieš teikiant naujus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarkos pakeitimo, o bet koks kitas projektas turėtų būti išdiskutuotas su žiniasklaidos bendruomene.
