Prašo paramos žiniasklaidai: reklamos rinka gali trauktis iki 60 mln.
Rašte pažymima, kad skirtingų asociacijų nariai, vienas po kito praneša apie reklamos užsakymų nutraukimus, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimus.
Tai tiesiogiai siejasi su žiniasklaidos priemonių pajamomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą, pažymima jungtiniame asociacijos „Nacionalinė spauda“, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos bei Interneto žiniasklaidos asociacijos rašte.
Žiniasklaidos organizacijos antradienį paprašė valdžios institucijų atidėti mokesčių mokėjimą ir suteikti valstybės subsidiją, siekiant sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes.
Vyriausybei paskelbus šalyje ekstremaliąją padėtį ir įvedus karantiną, nepriklausomos žiniasklaidos veiklos tęstinumas ir kokybės išlaikymas valstybėje įgijo ypatingą svarbą.
Visuomenė šioje krizinėje situacijoje turi būti nuolatos informuojama apie padėtį šalyje. Tikslios ir nešališkos informacijos greitas pateikimas yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti, kad šalyje nekiltų nepagrįsta panika bei būtų atsvara socialinėse medijose sklindančiam milžiniškos dezinformacijos srautui, pažymi asociacijos.
Reklama jau traukiasi
Drastiškas reklamos užsakymų sumažėjimas jau šiuo metu daro neigiamą įtaką visos spausdintinės, radijo ir televizijos, bei interneto žiniasklaidos finansinei padėčiai.
Asociacijos prognozuoja, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti 60 mln. Eur per metus.
Šiuo metu, interneto portalų duomenimis, per pastarąją savaitę atšaukta apie 750.000 Eur, arba 50% kovo-balandžio mėnesio reklamos užsakymų ir toks procesas, akivaizdu, artimiausiomis savaitėmis tik stiprės.
Radijo ir televizijos sektoriuje jau dabar fiksuojamas ne mažesnis nei 50% pajamų netekimas. Tuo tarpu dėl akivaizdžiai sumažėjusių spausdintinių leidinių pardavimų prekybos vietose prognozuojami dar 6 mln. Eur praradimai.
Kreipimesi pažymima, kad jau pradeda strigti prenumeratos „Lietuvos pašto“ skyriuose procesas (didžioji prenumeratų dalis yra užsakoma pašto skyriuose). Prenumerata specializuotos kaimiškos spaudos atveju sudaro apie 75% viso tiražo, o kitos spausdintinės žiniasklaidos atveju – iki pusės.
Savų priemonių nepakanka
Žiniasklaidos sektoriaus atstovai imasi visų įmanomų priemonių siekiant patenkinti visuomenės poreikį žinoti naujausią ir svarbiausią informaciją, tačiau atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą situaciją ir paminėtas aplinkybes, tam, kad išgyventų visų rūšių žiniasklaida, reikalingas valstybės palaikymas, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercines žiniasklaidos pajamas.
Asociacijos siūlo kelis paramos būdus: suteikti ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui mokesčių mokėjimų atidėjimą (GPM, Socialinio draudimo, PVM, pelno, ir kt.) žiniasklaidos sektoriaus įmonėms, taip pat suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui. Kartus siūloma suteikti supaprastintą, su valstybės garantijomis finansavimo galimybę , taip pat įkurti fondą, kuris supaprastintomis sąlygomis galėtų administruoti žiniasklaidos bendrovėms skirtas pagalbos lėšas ar tai daryti per kitą Vyriausybės pavedimu įpareigotą instituciją.
Siūloma supaprastinti viešojo sektoriaus viešuosius pirkimus informacijos sklaidai apie VRM, SAM, SADM, savivaldybių ir kitų Valstybės institucijų naujienas, taip informuojant skaitytojus ir gaunant viešojo sektoriaus pajamas. Taip pat siūloma padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėse, regioninėse ir vietinėse žiniasklaidos priemonėse, kompensuoti dalines periodinių leidinių spausdinimo išlaidas bei periodinių leidinių pristatymo išlaidas per AB „Lietuvos paštas“ karantino laikotarpiui.
Asociacijos pabrėžia, kad minėtos problemos dėl reklamos užsakymų atšaukimų, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimų kelia grėsmę tiek nacionalinio, tiek ir regioninio lygmens žiniasklaidos priemonių funkcionavimo tęstinumui.
Jau dabar yra susiduriama su finansinėmis problemomis, o karantinui tęsiantis, nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali tapti praktiškai neįmanomas.
