Lošimų verslas kvestionuoja priežiūros tarnybos pareiškimus dėl reklamos
Tuo tarpu Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skelbia tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriais siekiama sudaryti kitokį situacijos vaizdą ir pažeminti lošimų veiklą vykdančias bendroves, rašoma Lietuvos lošimų verslo asociacijos išplatintame pranešime.
„Esame nemaloniai nustebinti LPT elgesio ir pasisakymų. Puiku, kad ši institucija siekia reaguoti į dėl karantino susidariusią situaciją, atstovauti visuomenės interesams, tačiau šiuo atveju realų atstovavimą pakeičia neatsakingi teiginiai, kuriais iškraipoma realybė“, – sako Mantas Zakarka, Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas.
Praėjusią savaitę, balandžio 1 d., LPT lošimus organizuojančioms bendrovėms išsiuntė raštą-pranešimą „Kaip išlikti socialiai atsakingais“, kuriame pateikė Europos lošimų ir lažybų asociacijos rekomendacijas dėl atsakingos azartinių lošimų reklamos COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ragino jomis vadovautis.
Po kelių dienų, balandžio 6 d., organizacijas pasiekė antras raštas, kuriame LPT teigė, kad organizatoriai neprisideda prie rekomendacijų įgyvendinimo, yra socialiai neatsakingi ir pažeidžia visuomenės bei lošėjų interesus.
Nepateikiant jokio pagrindimo ar duomenų tuo pačiu bendrovės informuotos, kad jei niekaip nesureaguos, tarnyba turi ketinimų absoliučiai uždrausti azartinių lošimų reklamą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir apskritai, rašoma pranešime.
Po dviejų dienų, balandžio 8 d., LPT viešai paskelbė, kad pastebėjo padidėjusį lošimų reklamos srautą internete, o nuotolinius lošimus vykdančių bendrovių veiksmus pavadino socialiai neatsakingais.
„Reikia pastebėti kelis dalykus. Pirma, lošimų organizatoriai tarnybos atsiųstų rekomendacijų laikėsi ne tik savo veikloje. Kai kurie iš jų jas patys kūrė, nes per savo pirmines bendroves yra tikrieji Europos lošimų ir lažybų asociacijos nariai, prisidėję prie šių rekomendacijų rengimo. Be to, didžioji dalis šių rekomendacijų skirtos reklamai, kuri Lietuvoje neegzistuoja dėl galiojančių įstatymų draudimų. Kartu, asociacijos duomenimis, gautais iš nepriklausomų žiniasklaidos planavimo agentūrų, pavyzdžiui, TV eteryje skelbiama lošimų reklama pastarosiomis savaitėmis, palyginti su laikotarpiu prieš karantiną, nei padidėjo, nei sumažėjo – jos kiekis liko toks pats ir sudarė apie 2% visos eteryje skelbiamos reklamos. Galiausiai, pateikusi rekomendacijas, LPT nereikalavo jokios reakcijos ar atsakymo, nors vėliau tvirtino nesulaukusi šios reakcijos. Kitaip tariant, rekomendacijų, kurias patys rengėme, laikomės, reklamos apimties nedidinome, į visus tarnybos prašymus reaguojame. Dėl to ir prašome LPT paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendroves“, – teigia M. Zakarka.
Savo iniciatyva
Pasak jo, savo iniciatyva dar praėjusią savaitę lošimų bendroves jungiančios organizacijos – Lietuvos lošimų verslo asociacija ir Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija – pradėjo diskusijas dėl savanoriško reklamos ribojimo. Po kelių dienų asociacijos pasirašė bendrą susitarimą, kuriuo nuo balandžio 15 d. stabdo nuotolinių lošimų reklamas masinėse informavimo priemonėse.
„Tai padarėme niekieno neraginami, jausdami atsakomybę dėl mūsų teikiamų paslaugų reikšmės ir įtakos gyventojams ir valstybei. Lošimų organizatoriai Lietuvoje turi daugiau kaip 2.000 darbuotojų. Didžioji dalis jų, uždarius lažybų punktus, kazino, yra neužtikrinti dėl savo ateities. Visame šiame kontekste LPT teiginiai ne tik atrodo neatsakingi, bet ir žeidžia sąžiningai savo veiklą vykdančias, legaliai Lietuvoje veikiančias bendroves, jų darbuotojus, atsidūrusius nepavydėtinoje padėtyje“, – kalba M. Zakarka.
Tuo pačiu metu, anot jo, tarnyba nesiima jokių veiksmų dėl nesąžiningai rinkoje veikiančio nelegalaus lošimų verslo, kurio neveikia reklamos ribojimai, o į asociacijos prieš daugiau nei mėnesį pateiktus pasiūlymus vis dar negauti jokie atsakymai.
„Siekiame bendradarbiauti su valstybės institucijomis, savo veikloje vadovaujamės sąžiningumo ir tvarumo principais, siekiame kuo didesnės naudos tiek savo klientams, tiek visuomenei. Kreipėmės į LPT prašydami paneigti viešai skelbtą informaciją, kuri nebuvo paremta jokiais duomenimis, ir tikimės, kad ši institucija supras savo klaidą bei pasitaisys“, – sako M. Zakarka.
VŽ rašė, kad lošimų asociacijos pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis azartinių lošimų reklamos nepadaugėjo, tačiau ji tapo labiau pastebima, nes per karantiną sumažėjo kitų prekių ir paslaugų reklamos.
Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai priklauso bendrovės „Tete a tete“ kazino, „Top Sport“, „Unigames“ ir „Novogaming Vilnius“.
Lietuvos lošimų verslo asociacijai priklauso trys Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės – „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekės ženklus „Olympic Casino“ ir „OlyBet“, „Lošimų strateginė grupė“, valdanti prekės ženklą „Betsafe“, ir „Baltic Bet“, kuriai priklauso „Optibet“.
