ES parama žaliajai ekonomikai: pagrindas paklotas, dar didesnės ambicijos – ateityje

Reklama publikuota: 2021-04-01
Aurimas Želvys, LVPA direktorius. Juditos Grigelytės nuotr.
svg svg
Aurimas Želvys, LVPA direktorius. Juditos Grigelytės nuotr.

Investicijos į žaliąją ekonomiką jau kelerius metus įvardijamos viena pagrindinių krypčių ES – šiomis pastangomis siekiama nedelsiant reaguoti į iššūkius, kurie kyla mūsų planetai ir ateities kartoms. Verslui tenka vis didesnė atsakomybė už šios srities tikslų įgyvendinimą, o viena didžiausių paskatų įsitraukti – ES skiriama finansinė parama „žaliųjų“ projektų įgyvendinimui.

2014?2020 m. ES finansavimo laikotarpiu Lietuvoje žaliajai ekonomikai skatinti buvo skirtos trys priemonės – „Eco inovacijos LT“, „Eco inovacijos LT+“ ir „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, pagal visas jas pasirašytų sutarčių suma viršijo 295 mln. Eur. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vertinimu, pagal šias priemones ES paramą gavę projektai, įgyvendinti ar dar įgyvendinami šiuo metu, tapo geru pagrindu ateičiai, kuomet žiedinės ekonomikos principus atitinkančios ekonominės plėtros kryptys taps nebe siekiamybe, o būtinybe.

„Kalbant apie visas ES investicijas verslui 2014–2020 m., ekotematika buvo viena iš temų, o priemonės buvo palyginti nedidelės, jas įgyvendinant daugiausia dėmesio skirta technologijoms, tvarios energetikos priemonėms. Tačiau žiedinės (žaliosios) ekonomikos ir inovacijų verslo modeliai verčia permąstyti ES investicijų priemones, įskaitant produktų ir medžiagų projektavimo, gamybos ir naudojimo būdus bei projektų valdymo procesus. Tai pagrįsta atliekų ir taršos suprojektavimu, ilgiau naudojant produktus. Galiausiai žiedinė ekonomika yra susijusi su pagrindinių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų sprendimu — sprendžiant jas projektavimo etape“, – pažymi LVPA direktorius Aurimas Želvys.

Dinamiškas laikotarpis

Pastarasis ES finansavimo laikotarpis buvo gan dinamiškas, kalbant apie žaliosios ekonomikos skatinimui skirtas ES paramos priemones, sako LVPA Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė.

„Kiekvienai priemonei buvo skirta po keletą kvietimų. Laikotarpio pradžioje priemonės sulaukė mažiau dėmesio, tačiau sulig kiekvienu kvietimu augo dėmesys priemonėms, didėjo paraiškų ir pasirašomų sutarčių kiekis. Pavyzdžiui, „Eco inovacijos LT+“ trečiajame ir ketvirtajame kvietime jau vyko konkursai tarp pateiktų paraiškų ir teko ieškoti papildomų lėšų teigiamai įvertintiems projektams finansuoti“, – pažymi G. Kuncaitytė.

nuotrauka::1 left

Pašnekovė atkreipia dėmesį  į tai, kad per 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį smarkiai keitėsi bendras požiūris į žaliąją ekonomiką: visame pasaulyje stiprėjant nerimui dėl aplinkosauginių problemų ir tvarios ilgalaikės veiklos, augo ir verslo supratimas, kad investuoti į žaliuosius procesus ar produktus – perspektyvu.

„Įmonių požiūriui didžiausios įtakos tikriausiai turėjo trys veiksniai – griežtėjantis teisinis reglamentavimas, kuomet visos ES mastu keliami vis aukštesni reikalavimai aplinkosaugai; auganti pačių bendrovių savivoka, kad investicijos į žaliąją ekonomiką ilgainiui mažins kaštus, didins ekonominę naudą; ir, pagaliau, vartotojų diktuojami poreikiai – jiems norisi švaresnių gaminių ir aplinkos“, – pagrindines motyvacines kryptis, leidusias sėkmingai įgyvendinti žaliosios ekonomikos priemones 2014–2020 m., vardija LVPA verslo skatinimo skyriaus vedėja.

Baigti projektai liudija apie gerus rezultatus

Pasak G. Kuncaitytės, kol kas nėra paprasta pasverti tikslius rezultatus, kurių padėjo pasiekti minimos trys priemonės – didele dalimi ir dėl to, kad nemažai projektų yra ilgalaikiai, taigi jie dar tebėra įgyvendinami.

„Didelė dalis projektų bus baigti 2022 ir 2023 m.. Bet jau ir dabar girdime daug teigiamų verslo atsiliepimų, o kai kurie jau įgyvendinti projektai leidžia kalbėti ir apie aptariamų ES skatinimo priemonių sėkmę“, – pastebi G. Kuncaitytė.

Tarp gerųjų pavyzdžių LVPA specialistė mini UAB „IOCO Packaging“, kuri pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ įgyvendino technologijų ekoinovacijų diegimo projektą – jo metu pakuotės gamybos procese buvo įdiegtos švaresnės gamybos inovacijos. UAB „BS Chemical“ pagal tą pačią priemonę įsigijo ekologiškos produkcijos gamybos linijos įrangą, kuri leido sumažinti kenksmingų atliekų ir sunaudojamo vandens kiekį. UAB „Dagmita“ įsigijo technologiškai inovatyvią įrangą transportavimo juostų ir linijinių guolinių velenų sistemų gamybai, kuri sumažins žaliavų, kenksmingų medžiagų bei elektros energijos naudojimą. Pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ bendrovė „GLASS LT“, viena didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse, įdiegė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos pajėgumus.

„Pavyzdžių yra ir daugiau, nors, kaip minėjau, dalis projektų yra toliau įgyvendinami. Į projektus pagal šias priemones įsitraukusios bendrovės suvokė, kad joms pačioms pravartu efektyviau naudoti žaliavas, energiją ir tuo pačiu metu mažinti taršą, sumažinti kenksmingų medžiagų naudojimą ar visiškai jų atsisakyti. Buvo einama link žiedinės ekonomikos tikslų, kai, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, įgyvendinamas antrinis atliekų panaudojimas“, – pasakoja LVPA specialistė.

Pagal ekonomikos sektorius, „Eco inovacijos LT+“ priemonė buvo populiariausia spaudos ir su spausdinimu susijusių paslaugų, plastikinių, metalo gaminių gamybos srityse. „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ priemonėje galėjo dalyvauti pramonės įmonės, apie 90% įgyvendinamų projektų sudarė saulės elektrinių diegimas.

Siekiama aprėpti regionus

Kalbant apie žaliosios ekonomikos priemones, daugiausia sutarčių buvo pasirašyta Kaune (115,  sutarčių suma viršijo 89 mln. Eur), Vilniuje (114 sutarčių, sutarčių suma beveik suma 95 mln. Eur). Klaipėdoje ir Šiauliuose pasirašyta po 42 sutartis (sumos atitinkamai 17 mln. Eur ir  32,8 mln. Eur), Panevėžyje 41 (22,5 mln. Eur). Telšiai, Utena, Alytus, Marijampolė, Tauragė – šiuose regionuose įmonės mažesne apimtimi taip pat naudojosi žaliosios ekonomikos skatinimo priemonėmis.

Stiprėjant žiedinės ekonomikos poreikiams, geografija turėtų plėstis, kadangi ir sričių bus aprėpiama daugiau, ne vien inovacijos, kurios natūraliai telkiasi dviejuose didžiausiuose miestuose, mano A. Želvys. Pagrindinės žiedinės ekonomikos priemonės 2021–2027 m., skatinant verslo įsitraukimą, turėtų būti įgyvendinamos kuriant  dizaino ir tyrimų sprendimus, inovatyvius produktus, maisto technologijas ir ekotechnologijas, naujus verslo modelius, miestų infrastruktūrą.

„Tam reikia tikslinių žiedinės ekonomikos ir žaliųjų inovacijų misijomis grįstų plėtros programų, kurios sukurtų paskatų sistemą skirtingoms įmonėms – pagal dydį, jų gyvavimo ciklą (nuo startuolių, mažų iki vidutinių ir didelių įmonių). Tikimasi sąsajų su MTEPI (sumania specializacija regionuose), dizaino, įskaitant kūrybinių industrijų darbuotojų įsitraukimą į verslo problemų sprendimus, skaitmenizavimo procesais, tvarios energetikos prioritetais“, – vardija LVPA vadovas.

Pasak jo, labai svarbu, kad projektai būtų prasmingi, o jų pasiekti tikslai – išmatuojami rodikliais, atitinkančiais strategines linijas. Jau pati tarptautinė projektų valdymo praktika diktuoja poreikį išmatuoti poveikį žiedinei ekonomikai, o šie matavimo rodikliai susideda iš trijų svarbių dalių – ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės. Visi šie vektoriai yra labai svarbūs, kalbant apie tvarumo užtikrinimą.

„Tai, kas jau nuveikta – labai svarbu, įmonės pertvarkė procesus žalesnės ekonomikos naudai, sukūrė naujus produktus, tačiau dabar metas žvelgti į ateitį“, – apibendrina LVPA vadovas A. Želvys.

[infogram id="4c99ab70-b366-4ac0-bbae-9f62d942e12d" prefix="A0K" format="interactive" title="TR: LVPA"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ES parama žaliajai ekonomikai: pagrindas paklotas, dar didesnės ambicijos – ateityje Verslo tribūna 1

Investicijos į žaliąją ekonomiką jau kelerius metus įvardijamos viena pagrindinių krypčių ES – šiomis...

Reshape! Business
2021.04.01
Personalo valdymas pandemijos metu: ilgoms diskusijoms laiko neliko Verslo tribūna

Pamenate begalines diskusijas įmonėse, kokias sąlygas ir kokiomis aplinkybėmis sudaryti darbuotojams dirbti...

Reshape! Business
2021.03.30
Pakeitus požiūrį į IT, aplikacijai sukurti gali pakakti ir keleto savaičių Verslo tribūna 2

Galimybė greitai prisitaikyti prie aplinkos iššūkių pandemijos ribojimų akivaizdoje tapo atsparumo sąlyga...

Reshape! Business
2021.03.29
E-komercija atvėrė daugiau galimybių verslui, tačiau ir čia lengvo kelio nėra Verslo tribūna

Žinome, kad istorija mėgsta kartotis. E-komercijai veržiantis į naujas aukštumas, kalbiname vietos rinkos e.

Reshape! Business
2021.03.24
ES investicijos į MTEP: sukurtos inovacijos didina konkurencingumą Verslo tribūna 1

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) bei šioje srityje įgyvendinami šalies bendrovių projektai...

Reshape! Business
2021.03.18
Tiekimo grandinė: vyksta esminiai pokyčiai Verslo tribūna

Pasaulis jau daugiau nei metus mėgina susidoroti su žmogiškaisiais ir ekonominiais iššūkiais, kuriuos sukėlė...

Reshape! Business
2021.03.18
Skaitmeninė ateitis – per ES remiamus projektus Verslo tribūna

Pokyčiai, technologijos, skaitmenizavimas – šios sąvokos linksniuojamos daugelio įmonių, didelių ir mažų,...

Reshape! Business
2021.02.25
Kodėl daugiau perkame internetu: kaip per metus pasikeitė šalies gyventojų kasdienybė Verslo tribūna

Koronaviruso pandemija iš pamatų pakeitė ne tik mūsų kasdienę rutiną, bet ir  apsipirkimo įpročius. Dar iki...

Reshape! Business
2021.02.25
D. Maksimavičius: „Tele2“ išmoktos karantino pamokos Verslo tribūna

Beveik metus dėl pandemijos visiškai kitaip darbą organizuojantys verslai į įprastas vėžes greičiausiai...

Reshape! Business
2021.02.25
Projektų valdymas: pandemijos pamokos ir iššūkiai Verslo tribūna

Pandemija atsėlino jau prieš metus, ir per šį laikotarpį daugeliui verslų teko pripažinti: be pokyčių – nė iš...

Reshape! Business
2021.02.24
Verslo strategija: laikas užkurti antrą variklį Verslo tribūna 1

2020-aisiais pasaulį užgriuvusi pandemija daugelį verslų užvertė sunkiai išsprendžiamais rebusais, o...

Reshape! Business
2021.02.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku