2020-08-29 23:03

F. W. J. Schellingas jungiasi prie „Fridays for Future“

Casparo Davido Friedricho „Keliauninkas virš rūko jūros“. „Vikipedijos“ iliustr.
Casparo Davido Friedricho „Keliauninkas virš rūko jūros“. „Vikipedijos“ iliustr.
Pastaruoju metu atrodo, kad protestuoja daugiausia jauni. Net labai jauni. Protestuoja prieš socialinę neteisybę, prieš nesirūpinimą klimato kaita, prieš daugybę kitų dalykų. O ką jiems daryti – juk, kiek parafrazuojant ar veikiau paaiškinant garsųjį Klemenso von Metternicho posakį, kas jaunystėje nebuvo radikalas – neturi širdies.

O širdis, žinia, tik ir taiko išsilieti. Dažniausiai, sakytume, kiek romantiškai – meile arba protestais.

Friedrichas Wilhelmas Josephas Schellingas (1775–1854) taip pat buvo jaunas ir romantiškas (na, bent jau jo įtaka romantizmo filosofams abejonių nekelia). Tiksliau, šlovės viršūnę jis pasiekė gana ankstyvoje jaunystėje (brandesnio amžiaus sulaukus dėl įtakos vokiečių ir pasaulio protams teko gerokai pakovoti su Georgu Hegeliu). Čia paminėsiu šiokį tokį kuriozą – „Žmogaus laisvės esmės ir su ja susijusių dalykų filosofinius tyrimus“, paskutinę savo užbaigtą knygą, jis publikavo 1809 m., būdamas trisdešimt ketverių. Vėliau nebepabaigė nė vieno veikalo, nors ne tik žadėjo, bet ir nuolat rašė pastabas, apmatus ir dienoraščius, kuriuose suko galvą dėl filosofinių problemų. Viena iš svarbiausiųjų buvo gamta.

52795
130817
52791