JAV ir Kinijos kaktomuša neišvengiama
Dokumente teigiama, kad kandidatai turėtų savo oponentus kaltinti, jog jie nėra pakankamai griežti Kinijai, atmesti teiginį, kad vadinti COVID-19 „kinišku virusu“ yra rasizmas. Jame sakoma, kad kandidatai neturėtų ginti prezidento veiksmų tvarkantis su pandemija, bet jeigu būtų keliama klausimų dėl Donaldo Trumo atsako, derėtų pereiti prie Kinijos vyriausybės smerkimo.
Kol kas tai tik besikuriantis įtampos laukas. Bet pamažu antikiniška koalicija pradeda formuotis. Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad dėl sukeltos pandemijos ir jos ekonominių padarinių atsakinga Kinija. Dar paminėti galima tai, kad Vokietijos laikraštis „Bild“ įvertino, jog Kinija turėtų Berlynui atlyginti per 130 mlrd. svarų žalą, ir tuo labai įsiutino Kinijos pareigūnus.
Tai tik laikraščio pareiškimas, bet atrodo, kad ne ką trukus Kinijos laukia ieškinių griūtis. Tiesa, visi tie teisiniai procesai kažin ar pasieks kokių nors rezultatų. Tačiau taip yra kuriamas viešosios nuomonės fonas, tai veikiau politikos nei teisės įrankiai.
Pavyzdžiui, Misūrio valstijos generalinis prokuroras Ericas Schmittas padavė ieškinį teismui prieš Kinijos vyriausybę. Ieškinio esmė – Kinija suėmė pranešėjus, nuslėpė, kiek koronavirusas užkrečiamas, ir taip sukėlė ekonominę žalą ir mirčių šioje Jungtinių Valstijų valstijoje. „Kinijos vyriausybė turi atsakyti už savo veiksmus“, – sakė E. Schmittas.
JAV teismuose yra ir daugiau panašių privačių asmenų ar jų grupių ieškinių.
Italijoje slidinėjimo kurorto viešbutis padavė į teismą Kinijos sveikatos ministeriją ir kaltina ją dėl prarasto verslo. Italijos vartotojų asociacija svarsto galimus masinius teisinius veiksmus prieš Kinijos vyriausybę.
Japonija paskelbė ketinanti susigrąžinti gamybą iš Kinijos. Indija planuoja įvesti ribojimus užsienio investuotojams, ir pirmiausia tie ribojimai bus greičiausiai nukreipti prieš šiaurinę kaimynę. Švedija, kurios dialogas su Kinija jau kuris laikas toks, švelniai tariant, šiurkštokas, ketina uždaryti Konfucijaus institutus, ką jau kiek anksčiau padarė kai kurios Jungtinių Valstijų valstijos. Čekijos (kad ir ką ten šnekėtų prezidentas Milošas Zemanas) santykiai su Kinija jau kuris laikas nėra romantiški. Ir tokių atvejų vis daugėja.
Šita kova nėra naujiena – iš esmės nuo D. Trumpo atėjimo į Baltuosius rūmus, o jeigu tiksliau – Steve’as Bannonas, rinkimų strategijos kūrėjas, 2017 m. atleistas, visą geopolitinę D. Trumpo liniją konstravo kaip susirėmimo su vis labiau raumenis ir ambicijas demonstruojančia Kinija scenarijų. Vėliau D. Trumpas nuo šios linijos atitolo ir pradėjo savotišką tango su Xi Jinpingu, kuris šiemet, rinkimų metais, matyt, anksčiau ar vėliau peraugs į koridą.
Jungtinių Valstijų mokėjimų Pasaulio sveikatos organizacijai sustabdymas – tokios koridos pradžia. Juk tikrai paradoksas – JAV yra didžiausios donorės, moka į organizacijos biudžetą 400 mln. dolerių per metus, Kinija moka 44 mln., bet Pasaulio sveikatos organizacija klusniai daro tai, ką Kinija jai liepia. Kova dėl tarptautinių organizacijų dar tik prasideda ir baigsis ji arba jų radikaliu reformavimu, arba dingimu. Galbūt net ir Jungtinių Tautų Organizacijos. Kinija per pastaruosius keletą metų dėl savo investicijų Lotynų Amerikoje ir Afrikoje tarptautinėse organizacijoje gerokai sustiprino savo balsą, tad reformuoti jas bus nepaprastai sunku.
2020 m. daugeliui pasaulyje – ir politikoje, ir versle – reikės rinktis: Kinija ar Jungtinės Valstijos. Ir regis, trečiojo kelio, kokio dabar bando ieškoti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nebus.
