Jurga Vilpišauskaitė: švarūs Tokijo pirštai

Publikuota: 2018-06-23
Lygi eilė prie traukinio. Jurgos Vilpišauskaitės nuotr.
Lygi eilė prie traukinio. Jurgos Vilpišauskaitės nuotr.
 

Tokijo metro. Traukinių ir autobusų kostiumuoti žmonės laukia sustoję lygia eile. Jie išsirikiuoja ant išdažytų pėdučių ir tikrina atvykimo laiką telefono programėlėse. Spitriai susėdę laisvose vietose, jie paneria galvas ir įninka žaisti žaidimų. Šešiasdešimtmetis vyras, pasikabinęs ant kuprinės mažą pandą, pasitaiso chirurginę kaukę.

– Kaukes dėvime, nes daug žmonių Japonijoje alergiški žydintiems medžiams. O jei ne, jie turbūt peršalę. O jei dar ne, matyt, saugosi, kad neperšaltų, – man vėliau paaiškina Tokijo gyventojas Takeshi, nes traukiniuose žmonės tyli.

Onsen

Viešojoje pirtyje „onsen“ pasitinka užrašas „Be tatuiruočių – klientai su tatuiruotėmis neįleidžiami“. Paveikslėlyje vyrui ant nugaros nupieštas žalias didžiulis drakonas užbrauktas raudonu dryžiu.

– Tai dėl Japonijos mafijos „Jakudzos“. Šiai taisyklei jau seniai laikas keistis, bet, deja. Į pirtį su tavimi aš eiti negalėsiu, – sako tatuiruotę turinti japonė Nana.

Palikusios drabužius, moterys užeina į prausyklą, nešinos kukliu rankšluostėliu. Jos prisėda ant miniatiūrinių plastikinių kėdučių, paleidžia vandens srovę ir žiūrėdamos į save veidrodyje ima muiluotis. Procesą pabaigia šliūkšteldamos ant galvos dubenį vandens ir prisidengusios taupia skiaute mažais žingsneliais tipena į pirtį. Pirties kambariuose plokščiaekraniai televizoriai rodo reklamą, o kubile šalia durų baltuoja druska. Įsitrynusios ja odą, jos tyliai pasėdi keletą minučių ir ištipena į lauką, kur skirtingų temperatūrų vanduo baseinuose kyla garais į viršų. Atsigulusios ant akmenimis grįstų grindų ir padėjusios galvą ant akmeninės pagalvės, žiūri į didelį laikrodį, kol užmiega.

nuotrauka::1

Salės darbuotoja iš chalato kišenės išsitraukia termometrą ir merkia į geoterminį vandenį. Viename baseinų ji užfiksuoja temperatūrą ir dingsta. Rankšluosčiai dengia japonių galvas, bet vandens neliečia, kad neišpurvintų.

– Einu į „onsen“ kiekvieną savaitę. Pirtis man padėjo ištverti sunkius momentus gyvenime, – linksi Junko, rūkui nesisklaidant rezidenciniame Tokijo rajone.

Išmirkę karštųjų versmių vandenyse, japonai išsitiesia patogiuose foteliuose salėje ir žiūri komiksus. Kai kurios pirtys veikia visą parą.

Vonia

Japonų namų vonios visada pripildytos vandens. Jei kiltų žemės drebėjimas, namie būtų geriamojo vandens atsargų. Prieš eidami praustis, jie nuspaudžia keturis mygtukus. Kai vanduo sušyla iki 40 laipsnių, iš kažkur pasigirsta moters balsas ir sugroja muzika. Prieš lipdami, japonai išsimuiluoja ir nusiprausia ant grindų. Nes gultis į vonią reikia švariems. Ir į patalpą eiti su kitomis, tik voniai skirtomis šlepetėmis.

Rankšluoščiai

Kavinėse ir restoranuose prieš valgį ant stalo padedami medžiaginiai rankšluostėliai. Valgydami iš miniatiūrinių indų, užsigerdami ryžių vynu sake iš mažyčių stikliukų, japonai retkarčiais patrina pirštus į baltą šluostę. Eidami į tualetą, jie iš rankinių išsitraukia savo rankšluostį ir nešasi kartu. Popierinių servetėlių čia nėra. Kaip ir šiukšlių dėžių. Ne tik tualetuose, bet ir Tokijo gatvėse bei stotyse.

Kompaktiškas valgymas

Po darbo atėję pavalgyti japonai sulanksto megztinius ir paltus į dėžę, esančią po kėde. Pakabinę rankines tarp kojų ir susirangę ant baro kėdžių, kalbasi apie darbą, o, įsidėję pirmą naujo patiekalo kąsnį, išleidžia pasitenkinimo garsą. Imdami pagaliukais plonyčius patiekalus, jie ilgai kramtydami linksi. Vyrai valandų valandas kabina vos įžiūrimus patiekalus ir mirko į įvairius padažus. Vėliau padeda pagaliukus ant miniatiūrinių medinių padėkliukų ir perrikiuoja indelius kita tvarka priešais save. Įpylę sakės kaimynui, palaukia, kol kaimynas įpila jam.

nuotrauka::2 right

Paduodamas grąžą ir čekį, darbuotojas žemai nusilenkia. Kiekvieną banknotą jis garbiai ištiesia klientui. Nusilenkęs klientas pagarbiai priima pinigus. Ant stalo atsiranda rankomis išdrožtų dantų krapštukų.

– Jūs iš Lietuvos? – atitipenęs mediniais sandalais manęs klausia užeigos savininkas ilga žila barzda. – Neseniai pas mus buvo užėjęs Jonas Mekas. Mes užrakinome barą ir šventėme iki ryto. Štai mūsų vizitinė kortelė, – paduoda atšviestą lapą su išpieštu gatvių planu, išbraukytą hieroglifais.

Batai

– Kodėl japonai avi maždaug trimis dydžiais didesnius batus? – klausiu per vakarienę vyriškio, imdama žalią tuną pagaliukais. Netrukus rankose laikome savo batus ir juos lyginame. Vyriškio bato priekis ilgas, siaurėjančiai užsirietęs.

– Mes batus perkame kreipdami dėmesį į pėdos plotį, o ne ilgį.

– Bet čia dar tilptų dešimt pirštų, – susimąstau.

– Tiesa. Batų priekis mums ne taip svarbu, – santūriai juokiasi japonas.

Batai paliekami ir prie persirengimo kabinų, ir įėjus į namus. Tik atsiradus traukiniams Japonijoje, gyventojai juos palikdavo stoties perone.

nuotrauka::3 right

Garsai

„Shinkansen“ traukinys smailiu snapu atvyksta į centrinę Tokijo stotį. Rankose, kaip ir visi aplinkui, laikau obento pusryčių dėžutę, kurią nusipirkau perono kioske. Iš dvidešimties skirtingų rūšių gėrimų automato iškrenta butelis karštos kavos. Susėdame mums skirtose vietose ir atidarome simpatiškas pakuotes. Valgome ryškių spalvų maistą tylėdami. Traukinyje keleiviai nekalba ir telefonų garsai išjungti. O žmonės instrumentais mokosi groti paplūdimyje.

Eidamos gatve, su Junko nusijuokiame. Į mus atsisukusi garbaus amžiaus japonė sako:

– Matau, kad gerai leidžiate laiką.

– Atleiskite, – nutylame.

Tyla

– Japonijoje turime posakį „skaityti orą“. Iš neilgų frazių ir didelių tarpų tarp jų bandome atspėti, ko žmogus nori, – man aiškina Junko.

Nešiodamasi šiukšles kuprinėje, imu skaityti orą ir aš.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Be naftos: kurios šalys ketina atsisakyti vidaus degimo variklių 34

Jau ne kartą „Verslo klasėje“ minėtą Dono Hubertso iš „Royal Dutch Shell“ citatą verta periodiškai vis...

Verslo klasė
2018.10.21
Knygos: prisikėlusiojo terapija ir „Čečėnijos tragedija“

Leidėjai dar nesugalvojo geresnio būdo, kaip parduoti knygas, nei pagrindinio veikėjo prisikėlimas: Biblijos...

Verslo klasė
2018.10.21
„Teslos“ žudikai ateina Premium 17

Lietuvos kelius pasiekė pirmieji serijiniai „premium“ klasės elektromobiliai – „Jaguar I-Pace“...

Verslo klasė
2018.10.21
Beprotiškas hibridas iš „Porsche“ planetos: 6 mlrd. Eur – elektromobiliams Premium 2

Pirmojo serijinio elektromobilio gamybai besiruošiantis „Porsche“ kuria fizikos dėsnius ignoruojančią...

Verslo klasė
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium 8

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Knygos: #Depresija „Selfų slėnyje“ Premium

Lietuvos rašytojų sąjunga išleidžia knygą su heštagais ir viršeliu, ant kurio puikuojasi „Instagram“ motyvai.

Verslo klasė
2018.10.19
Kosmoso lenktynėse rusai toli atsiliko Premium 17

2014 m. balandį, kai dėl karo veiksmų Ukrainoje Rusijai buvo pradėtas taikyti pirmasis sankcijų paketas,...

Verslo klasė
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Kaip mokyti(s) laimės: ką gali padaryti mokytojas Premium

„Jei mokytojas moko apie vidines vertybes, jis ir pats turi jas praktikuoti“, – tokie Tibeto dvasinio lyderio...

Verslo klasė
2018.10.07
Hobis: keli augalai balkone gali tapti emocine atgaiva Premium

Žydinčiomis gėlėmis išpuoštame sode šnekučiavosi dvi moterys. Ant mažo bistro stiliaus stalelio stovėjo...

Verslo klasė
2018.10.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau