Naikina vartotojų diskriminaciją skaitmeninėje rinkoje

Andrusas Ansipas, EK vicepirmininkas: „Priversti nieko negalime, galime skatinti ir sudaryti sąlygas verslui dirbti visoje Bendrijoje, be papildomų išlaidų ar apribojimų.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Skaičiuojama, kad tik 7% mažų ir vidutinių įmonių Europoje pardavinėja savo prekes ar paslaugas užsienyje. Briuselis tikisi, kad sukūrus bendrąją Europos skaitmeninę rinką šis rodiklis šoktels, o Bendrijos ekonomika per metus papildomai gaus apie 415 mlrd. Eur.

Vartotojų peradresavimas iš pagrindinių prekybos įmonių svetainių į vietos rinkai skirtas e. parduotuves, kuriose kainos paprastai būna didesnės, atsisakymas priimti mokėjimus Lietuvoje išduotomis kortelėmis ir registruoti lietuviškas e. parduotuves didžiųjų bendrovių prekybos platformose – grynas diskriminavimas. Ir Andrusas Ansipas, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas, atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką, žada, kad to greitai nebeliks.

Yra ir subtilesnių klausimų, kurie, regis, įstrigo tarp laisvosios rinkos ir vartotojų diskriminacijos. Štai konkretus pavyzdys: britai ir kai kurių kitų didesnių Europos Sąjungos (ES) rinkų vartotojai „Google Play“ parduotuvėje internetu gali įsigyti programėlių, filmų, muzikos, knygų ir „Nexus“ įrenginių. Lietuviai pastarųjų įsigyti negali. Mūsų šalyje savo įrenginių „Google“ neplatina, nes Lietuva – per maža rinka, kad tai apsimokėtų. Panašių klausimų vartotojams kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, „Apple“ britams siūlo papildomos garantinės priežiūros paslauga „AppleCare+“, kurios vienas pagrindinių pranašumų yra 24 val. per parą veikianti pagalba telefonu. Lietuvoje ji neteikiama.