Bankrutuojanti „Sugamour“ valdytoja atleidžia darbuotojus, dalis jų pereina į „Amber Food“

VŽ rašė, kad UAB „Saldi kava“ šių metų sausio viduryje kreipėsi į įmonės kreditorius ir informavo, jog bendrovė inicijuoja neteisminį nemokumo procesą. Sprendimas priimtas įvertinus įmonės finansinę situaciją ir jos perspektyvas.

Žaneta Birbilienė, „Saldžios kavos“ direktorė, tuokart teigė, kad aukštos kokybės produktų segmente veikiančio restorano-desertinės formatas pareikalavo didelių investicijų, sąnaudas didino ir „Sugamour“ gamybos cechas, kuriame buvo gaminami rankų darbo pyragaičiai. 

„Prasidėjus pandemijai, įmonė atsidūrė gilioje finansinėje duobėje. Vėliau veiklą pavyko stabilizuoti, tačiau 2024 m. pradžioje įvyko lūžis – panaikinus PVM lengvatą ir tuo pat metu padidinus minimalią algą, automatiškai išaugo produktų kainos, tačiau tai sumažino paklausą ir pajamos ėmė mažėti, sąnaudoms toliau didėjant. Įmonės finansinė padėtis 2024 m. nuosekliai prastėjo ir ji grimzdo į nuostolius“, – kalbėjo Ž. Birbilienė.

Restoranų „Sugamour“ ir „Mollusca“ valdytojos pajamos traukėsi ir 2023-iaisiais: pajamos krito 15%, iki 4,2 mln. Eur. Preliminariais skaičiavimais, „Saldžios kavos“ apyvarta 2024 m. sumažėjo dar labiau, iki 3,3 mln. Eur, o nuostolis viršijo 300.000 Eur.

„Sugamour“ veikė sostinės Vokiečių gatvėje, Paupio turguje, Kauno „Akropolyje“, o jūrų gėrybių „Mollusca“ – Paupio turguje Vilniuje.

Savo ruožtu „Amber Food“, valdančiai restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Skonis“, dar priklauso ir UAB „Neragauta Azija“, jungianti „Manami“, „WOKout“ ir „Guacamole“ prekių ženklus. Grupės įmonės priklauso Gediminui Balniui.

„Preliminariais skaičiavimais 2024-uosius visos jungiamos bendrovės baigė su mažesne nei ankstesniais metais apyvarta, nedideliu nuostoliu, tačiau tai ir prognozavome, padidėjus PVM“, – teigia G. Balnis.

Jis priduria, kad bemaž trečdalis atleistų „Saldžios kavos“ darbuotojų pareiškė norą dirbti kituose grupės restoranuose.

„Dar dalis teigė norintys pailsėti, tačiau ketina prisijungti nuo sezono pradžios. Tikiuosi, kad dar dalis sugrįš po poros mėnesių. Praėję metai buvo sudėtingi, visi tai mato. Ne viskas nugula į statistiką, tačiau stebime įmones, kurios vėl ėmė dirbti šešėlyje, ta konkurencija darosi labai iškreipta“, – konstatuoja G. Balnis.

„Optimizuojame, persitvarkome ir stengiamės išgyventi. Ironizuojant, tiems, kas išsilaikė, dabar lengviau gyventi, konkurencija kiek mažėja. Dabar patys sunkiausi mėnesiai, bet jau priešakyje pavasaris, tad stengiamės žvelgti į prasidėsiantį sezoną optimistiškai“, – kalba G. Balnis.

Jis viliasi, kad šiemečiai rezultatai bus geresni nei 2024 m.

„Nuo žemesnės bazės lengviau atsispirti. Pavyzdžiui, šio sausio rezultatai daugelyje mūsų restoranų yra geresni nei 2024 m. tą patį mėnesį, nors ir prastesni nei 2023 m. Žinoma, vėl matome žaliavų kainų augimą, bet tikimės, kad tie 2025 m. bus bent kiek šviesesni“, – viliasi G. Balnis.

Statistika liūdna

Užimtumo tarnybos duomenimis, šio sausio pabaigoje 28 darbuotojus atleido ir MB „Sušių baras“. Tokį pat žingsnį žengė ir UAB „Aistvalda“, valdžiusi „Pizza Max“ tinklą. Ji atleido 47 darbuotojus. Abiem sostinėje maitinimo paslaugas teikiusioms įmonėms pradėtas bankroto procesas.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad mažesnę paslaugų apimtį šiemet planuoja kas septinta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė (pernai – kas vienuolikta), mažesnį nei pernai darbuotojų skaičių numato kas devinta (pernai – kas keturiolikta).

Keitėsi ir darbdavių įvardijami iššūkiai: 2024 m. sumažėjo šiame sektoriuje veikiančių įmonių, kurios iššūkiu vadino dideles energijos sąnaudas ar infliaciją, tačiau daugėjo susidūrusių su sunkumais dėl darbo užmokesčio didinimo ir pardavimų mažėjimo, skelbia tarnyba.

„Kas antras darbdavys kaip svarbiausius iššūkius praėjusiais metais įvardijo darbo užmokesčio didinimą ir produktų brangimą. Kas trečias nurodė patyręs sunkumų dėl energijos sąnaudų bei minimalaus darbo užmokesčio augimo, kas ketvirtas – dėl pardavimų mažėjimo. Ne viena įmonė apklausoje kaip skaudulį įvardijo augusį PVM“, – nurodo Giedrė Sinkevičė, Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja.

Santūresnes nuotaikas šiame sektoriuje atspindi ir darbuotojų paklausos pokyčiai. 2024 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės skelbė apie 11.500 laisvų darbo vietų, tai dešimtadaliu, arba 1.300, mažiau nei 2023 m.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai maitinimo įstaigos ieškojo 2.600 padavėjų, 1.700 barmenų, 700 greitojo maisto ruošėjų, 3.700 virtuvės pagalbininkų. Pastariesiems skirtų darbo pasiūlymų pasirinkimas buvo didžiausias per penkerius metus, skelbia Užimtumo tarnyba.

Pasak jos, personalo trūkumą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės sprendžia ne tik ilgindamos darbuotojų paieškos laiką, mažindamos reikalavimus kandidatams, bet ir įdarbindamos užsieniečius. Šių metų pradžioje tokią veiklą vykdančiose įmonėse dirbo 5.800 trečiųjų šalių piliečių. Iš jų didžioji dalis įdarbinti virėjais, rodo Užimtumo tarnybos apklausa.

VŽ ne kartą rašė, kad maitinimo segmentas įsitempęs laukia, kokie sprendimai dėl PVM lengvatos: vieni kol kas yra pristabdę plėtros planus, dalis tinklinių restoranų mažina jungiamų vietų skaičių, treti, susidurdami su sunkumais, tyliai inicijuoja veiklos nutraukimą, siekdami išvengti bankroto ar rasti potencialų pirkėją.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos statistika rodo, kad 2024 m. 6 restoranus uždarė „Felix Kitchen“, penkis „Vero Cafe“, du – picerijų tinklas „Jurgis ir drakonas“, po vieną – „Brooklyn Brothers“, „Huracan Coffe“ ir t. t. 

Tarp šiuo metu parduodamų restoranų – „iLunch“ Palangoje, taip pat jogurtinių ledų prekybos įmonė UAB „Kitoks skonis“, valdanti prekių ženklą „Yogoland“. Kurį laiką naujo savininko ieškojo ir ukrainiečių patiekalų restoranas „Borsch“, veikiantis sostinės Algirdo gatvėje, taip pat restoranas „Houdini“, esantis sostinės Vienuolio gatvėje. Pastarasis priklauso „LTK Food Group“ įmonių grupei.