Iškreipta restoranų verslo realybė: sumoka daugiau mokesčių ir balansuoja ties nuliu

Šio verslo atstovai nesistebi šia „žaliuojančia“ statistika, tačiau pabrėžia, kad padidinto PVM kaina darosi sunkiai pakeliama, nes daugelis verslų šiuos metus greičiausiai baigs su minuso ženklu, o kartu skaičiuoja, kiek kitų mokesčių bus surinkta mažiau, kiek reikės išmokėti pašalpų užsidarantiems arba besitraukiant maitinimo verslams.

„Ir mūsų narių, ir Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad maitinimo įstaigų apyvartos krenta, o pelningumas per 2024 m. sukasi ties nuliu, o tai reiškia, kad pelno mokesčio kitąmet mokama nebus, kai, pavyzdžiui, 2023 m. jis siekė 18 mln. Eur“, – skaičiuoja Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė.

Pasak jos, mažėjant darbuotojų skaičiui maitinimo įstaigose, bankrutuojant šio segmento įmonėms, mažėja GPM ir „Sodros“ įmokos, prie viso to prisidės dar tai, kad valstybė gali neatgauti suteiktų paskolų ir išdėliotų mokesčių, susikaupusių per pandemiją.

„Be to, nors šiemet maitinimo sektoriaus pelningumas balansuoja ties nuliu, net ir matydami, kad nieko neuždirba, verslai kas mėnesį turi mokėti avansinį pelno mokestį, kurį įmonės, jei dar išgyvens, susigrąžins kitų metų pradžioje. Tad didesni surinkti mokesčiai dabartinėje VMI statistikoje – tik viena medalio pusė, kuri artimiausiais mėnesiais, jei nebus priimta mokestinių pokyčių, parodys gerokai skaudesnę pusę“, – perspėja E. Šiškauskienė.

Pozityvūs pokalbiai su VMI 

Dėl esamos situacijos aptarimo pastarosiomis savaitėmis asociacijos nariai buvo susitikę su VMI, „Sodros“ atstovais, pateikė visus skaičius, išdėstė savo argumentus.

„Mat jei vertintume tik faktą, kad, padidinus PVM tarifą, šio mokesčio yra surenkama daugiau, iš tiesų turime iškreiptą paveikslą. Keista, kad čia politikai užmerkia akis, – mato tik tai, ką nori matyti, – laikiną didesnį vieno mokesčio susirinkimą, tačiau kai verslai neišgyvens ar susitrauks, pasekmės bus gerokai skaudesnės“, – ne vienus metus keliamą problemą akcentuoja E. Šiškauskienė.

Kartu LVRA prezidentė pasidžiaugia, kad įvykę susitikimai su VMI nuteikė itin optimistiškai, – atrodo, kad pagaliau į argumentus buvo įsiklausyta, išgirsta, kodėl vieni žongliruoja vienais argumentais, kiti – mato visą sektoriaus paveikslą.

„Laukiame, kol bus suformuota naujoji šalies Vyriausybė, ir minsime kelius toliau“, – rankų nenuleidžia E. Šiškauskienė. 

LVRA skaičiuoja, kad, pagal prognozes 2025 m. esant 21% PVM, pelno mokestis siektų apie 1,6 mln. Eur, o esant 9% PVM – 19,5 mln. Eur. Atitinkamai GPM mokestis, prognozuojama, siektų apie 66 mln. Eur ir 77 mln. Eur.

„Siekiame tokių verslo sąlygų, kokios taikomos daugelyje ES šalių, kuriose vidutinis PVM tarifas maitinimo sektoriui neviršija 12,3%. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir verslo prognozėmis, realus biudžeto netekimas dėl lengvatinio PVM 2025 m. siektų tik apie 28 mln. Eur, o ne 200 mln. Eur, kaip klaidingai nurodo TS-LKD ir Liberalų sąjungos atstovai, remdamiesi išgalvotais ir nepagrįstais skaičiais. Tikime, kad ilgalaikėje perspektyvoje, nuo 2026 m. mažesnis PVM tarifas skatins pelningą ir skaidrią sektoriaus veiklą, prisidės prie biudžeto pajamų tvarumo, mažins šešėlinę ekonomiką ir skatins užimtumą“, – pažymi E. Šiškauskienė.

E. Šiškauskienė sutinka, kad nors ir buvo nemažai kalbėta apie bankrotus sektoriuje, labai gąsdinančių skaičių nematyti.

„Verslai ruošėsi sunkesniems metams, dar vildamiesi, kad visgi PVM bus sumažintas, ir dalis tik po kurio laiko suprato, kas jų iš tiesų laukia. Ypač sunku mažesniesiems, regioniniams verslams, jų skambučių dabar sulaukiame daugiausia su retoriniais pastebėjimais, kad kiek uždirba, tiek mokesčiams atiduoda. Klausimas, ką matysime kitų metų pradžioje, jei nebus pokyčių“, – teigia E. Šiškauskienė.

Tam pritaria ir  Gediminas Balnis, LVRA viceprezidentas, „Amber Food“ grupės, esančios trečioje vietoje tarp didžiausių mokesčių mokėtojų segmente, vadovas.

„Ruošėmės tiems sunkiems metams, kaupėme rezervus. Verslai dar bando išlaviruoti ir išlaukti tikėdamiesi palankesnės mokestinės aplinkos, bet situacija drastiškai rieda žemyn: asociacijos apklausos rodo, kad maždaug 8 iš 10-ies savo sąskaitose turi mažiau pinigų nei ankstesniais metais. Tačiau kiek gali verslas susitaikyti su mažėjančiomis apimtimis? Metus? Dar šiek tiek?“ – retoriškai klausia G. Balnis. 

Tokiomis pačiomis nuotaikomis dalijasi ir Laima Vėželienė, „Vero Cafe“ ir „HER Excellency by Vero Cafe“ kavinių tinklą valdančios UAB „Ex Prompto“ vadovė.

Dėlioja išgyvenimo scenarijus

„Taip, šiemet mūsų sumokėtų mokesčių suma išaugo, išaugo ir mokamas darbo užmokestis, nuomos kainos, pabrango kitos paslaugos, pavyzdžiui, valymas, apsauga ir t. t., neaugo tik apyvarta“, – ironizuoja L. Vėželienė.

Ji skaičiuoja, kad sąnaudų eilutė padidėjo daugiau nei 25%, atitinkamai apyvarta traukėsi maždaug dešimtadaliu. 

„Žmonės linkę pataupyti, valgyti namie, nepadeda ir vis dar gajus hibridinis darbas, o jei ir linkę vartotojai save palepinti, tai dažniau tai daro keliaudami, ilsėdamiesi užsienyje. Taip, per metus buvo keli geresni mėnesiai, bet iš esmės turime žirkles, kai nieko neuždirbame, tad ir metus, deja, vėl turėsime minusinius“, – konstatuoja L. Vėželienė.
Ji priduria, kad tebeturi ir sukauptus pandeminius mokesčius, kuriuos baigs mokėti tik kitąmet.

„Apibendrinant, 2024-ieji – panikos pilni, pilki metai. Su nerimu laukiame paskutiniųjų metų mėnesių ir dėliojame išgyvenimo scenarijus. Vienas bus, jei PVM visgi pagaliau bus sumažintas, daug liūdnesnis ir skaudesnis – priešingu atveju“, – atvira pašnekovė.

L. Vėželienė taip pat akcentuoja, kad dėjo nemažai pastangų ruošdamiesi šiems metams, kai buvo paskelbta, kad lengvata nebus tęsiama.

„Šiek tiek mažinome ir administracijos, ir apskritai darbuotojų skaičių, uždarėme kelias, mažiausius srautus generavusias kavines. Būtume uždarę ir daugiau, tačiau kol kas to negalime padaryti dėl sutartinių įsipareigojimų ir numatytų gana didelių baudų. Pasiskaičiavome ir renkamės mažesnę blogybę, nors ir dirbame į minusą“, – pesimistinėmis nuotaikomis dalijasi L. Vėželienė.

Didieji nesikeičia

Tradiciškai daugiausia mokesčių per pirmus šių metų 9 mėnesius sumokėjo UAB „Premier Restaurants“, „McDonald‘s“ restoranų valdytoja Lietuvoje. Tinklas į VMI sąskaitą pervedė 11,6 mln. Eur, tai bemaž du kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Antroje vietoje tarp didžiausių mokesčių mokėtojų – UAB „Delano“, jungianti kavos tinklą „Caif Cafe“, savitarnos restoranus „Delano“, „Savitarnos restoranai 12“, taip pat picerijas „CanCan Pizza“. „Delano“ per pirmuosius tris metų ketvirčius sumokėjo 4,1 mln. Eur mokesčių, tai 233% daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu.

Andrius Vasiliauskas, UAB „Delano“, šiemet tapusios HORECA lydere, generalinis direktorius, VŽ neseniai vertindamas situaciją taip pat teigė, kad šie metai sunkesni nei praėjusieji. 

„Didžiausias šių metų iššūkis yra išlaikyti klientų srautus po panaikintos PVM tarifo lengvatos nuo 2024 m. sausio, mat išaugusios kainos privertė klientus peržiūrėti apsilankymų restoranuose ir kavinėse įpročius. Maitinimo sektoriui prisikviesti klientų šiemet tapo sunkiau“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.