„Prieinamumas atveria galimybes“: ar patogu žmogui su negalia apsipirkti prekybos centruose?

Problemas, su kuriomis prekybos centruose susiduria žmogus, turintis negalią, įžvelgia ir bendrų sprendimų ieškoti siūlo ne tik žmones su negalia atstovaujančios organizacijos, valstybinės institucijos, bet ir verslo atstovai. 

Apie tai, ar žmogui, turinčiam negalią, patogu apsipirkti prekybos centruose, kokie iššūkiai dažniausiai kyla bei už ką galima pagirti prekybininkus ir prekybos centrus, specialioje tinklalaidėje „Prieinamumas atveria galimybes“ diskutavo ir bendrų sprendimų ieškojo asmenis su negalia atstovaujančių organizacijų, jų teises ginančių institucijų bei didžiuosius prekybos centrus atstovaujančių organizacijų atstovai. 

Savo pastebėjimais tinklalaidėje dalijosi: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. 

Pasak LNTPA prezidento M. Statulevičiaus, ne tik patys prekybos centrų valdytojai aktyviai dirba, kad užtikrintų tinkamą aplinką prekybos centruose žmonėms su negalia, tačiau nuolat kalbasi ir su nuomininkais, jog būtų patenkinti tam tikri specifiniai reikalavimai. 

„Nuo parkavimo, iki patekimo į prekybos centrą ir judėjimo jame. Daroma labai daug ir visi kartu dalyvauja prekybos centro patirties kūrime. Ne tik prekybos centrų valdytojai, tačiau ir prekybininkai yra labai įsitraukę. Ar tai būtų susiję su garsiniais sprendimais, ar su apšvietimu, ar su fiziniu patekimu į prekybos centrą. Užtikrintai galiu pasakyti, kad partnerystė ir bendradarbiavimas yra. Tai, kad nevaržomai turi būti suteikta galimybė patekti į parduotuvę klientui, kuris turi negalią, įrašoma net ir nuomos sutartyse, dėl to dirba visi“, – teigė M. Statulevičius. 

Pasak Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėjos L. Gulbinės, tai, kad nepaisant iššūkių, prekybos centrų infrastruktūra Lietuvoje, žmonių su negalia atžvilgiu, yra labai patobulėjusi, galima spręsti iš to, ką sako patys žmonės, turintys negalią. Jie jau senokai tvirtina, kad tai yra vieta, kur pramogaujama, o tai reiškia, jog kliūčių prekybos centruose būna žymiai mažiau, nei daugumoje kitų vietų. 

„Kalbant apie būtiniausius reikalavimus prekybos centruose, asmenims su negalia pirmiausia labai svarbus yra sklandus įėjimas į prekybos centrą. Arti įėjimo esančios stovėjimo vietos, kurios turi būti platesnės, ne toliau nei 50 metrų nuo įėjimo. Patekimas į prekybos centrą turėtų būti be kliūčių. Viduje, tarp sienų atstumas turėtų būti didesnis nei 1,5 metro. Reikėtų vengti įvairių kliūčių, tokių kaip reklaminiai stendai. Taip pat pavojingose vietose tokiose kaip laiptai, posūkiai, judėjimo susikirtimas, turėtų būti specialūs paviršiai, perspėjantys apie tai. Pritaikyti turi būti ir liftai, kad asmuo su negalia laisvai į juos patektų. Mygtukai juose turi būti su Brailio raštu“, – sakė L. Gulbinė. 

Pasak jos, pageidautina, kad būtų ir garsinė informacija, kuriame aukšte liftas sustoja. Turėtų būti ir tinkami tualetai, kurie skirti žmonėms, turintiems negalią. 

Už tai, kad vis dažniau laikomasi reikalavimų, prekybos centrams pagyrų negailėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas V. Balčikonis. 

„Kai į miestą ar rajoną ateina naujas prekybos centras, įprastai būna pastatomas naujas pastatas ir aplink jį sutvarkoma aplinka. Būna taktiliniai paviršiai, prieš perėjas įspėjamieji paviršiai, pypsintis šviesoforas. Mums gražu ir malonu, kadangi tokiu atveju randame, kur yra perėja, įėjimas. Galime saugiai nukeliauti iki prekybos centro įėjimo. Galima padėkoti, kai tokių reikalavimų yra laikomasi“, – teigė jis. 

Tuo tarpu, pasak L. Gulbinės, ne visuose prekybos centruose viskas yra vienoda, o skirtinguose prekybos centruose gali būti labai skirtingos ir problemos. Pasak jos, atlikdami įprastinius veiksmus, prekybos centrai kartais nepagalvoja, kaip tai gali paveikti žmones, turinčius negalia, ir pateikė konkretų pavyzdį. 

„Pati apsiperku viename iš prekybos centrų, kuriame apsiperka ir moteris, turinti regėjimo negalią. Suprantu, kad būna marketingo sprendimai, kai prekės apkeičiamos vietomis, kad pirkėjas ieškodamas vienos prekės nusipirktų ir kitą. Tik įsivaizduokite, kokia kliūtimi tai tampa žmogui, turinčiam regos negalią, ieškant reikiamos prekės“, – mintimis dalijosi ji.

Paliesta ir atsiskaitymo už pirkinius tema, kaip tobulėjant technologijoms, prekybos centruose daugėja atsiskaitymo aparatų su liečiamu ekranu, kurie tampa problema silpnaregiams. 

„Kai naudojamas atsiskaitymo aparatas su liečiamu ekranu, tai visiškai užkerta kelią žmogui, turinčiam regėjimo negalią, savarankiškai suvesti PIN kodą. Jam tuomet reikia prašyti, kad kas nors kitas kodą suvestų. Esame kreipęsi šiuo klausimu į Lygių galimybių kontrolierių ir yra išaiškinimas, kad bent vienas aparatas su mygtukais atsiskaitymui turėtų būti prekybos vietoje“, – sakė V. Balčikonis.

Taip pat diskutuota ir apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, siekiant prekybos centrus pritaikyti žmonėms, turintiems nematomas negalias, tokias kaip autizmo spektro sutrikimas, nes kai kurie iš jų  yra itin jautrūs kvapams, jautriau reaguoja į apšvietimą, garsą. Taip pat, kokių rekomendacijų laikytis žmogui su negalia, kuris pirmą kartą vykstą į naują prekybos centrą. 

„Vienas iš prekybos centrų yra įdiegęs ramaus apsipirkimo laiką, kai tam tikru paros metu yra išjungiama muzika, sumažinamas apšvietimas ir sudaromos galimybės žmonėms, kurie yra tiems dalykams jautrūs, tinkamai apsipirkti. Kitas prekybos centras yra sumažinęs kvapų sklidimą į bendras erdves. Tam, kad bendruose praėjimuose žmonės, kurie yra jautrūs kvapams, nebūtų dirginami“, – sako M. Statulevičius. 

Tinklalaidės dalyviai pasidžiaugė, jog prekybos centruose pritaikant aplinką žmonėms, turintiems negalią, šiuo metu Lietuva daugeliu aspektų yra kur kas labiau pažengusi, lyginant su kitomis šalimis, tačiau ragino nesustoti, toliau aktyviai dirbti ir kalbėtis. 

Plačiau apie aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems negalią, apie tai, ar jiems patogu apsipirkti prekybos centruose, kokie iššūkiai dažniausiai kyla ir už ką galima pagirti prekybininkus –  specialioje tinklalaidėje „Prieinamumas atveria galimybes“.