Parduotuvės pagal tipus Lietuvoje: dvi tendencijos, priešingos prognozėms

Žvelgiant į konkrečių prekybos kanalų greito apyvartumo prekių apyvartas arba į dalį, tenkančią konkrečiam kanalui nuo bendros šalies apyvartos, matyti, kad patogaus apsipirkimo parduotuvės generuoja vos daugiau nei 1% greito apyvartumo prekių pajamų, o reikšmingiausi lieka didieji formatai, kuriems tenka virš 55% bendrosios apyvartos. Antri pagal apyvartas rikiuojasi mažieji supermarketai, užsitikrinantys beveik ketvirtadalį visų greito apyvartumo prekių pajamų.

Karolina Lapinskienė, „NielsenIQ“ sprendimų klientams vadovė, apžvelgdama Baltijos šalių prekybos kanalų išsivystymą, sako, kad Latvijoje ir Lietuvoje yra gerokai labiau išvystytas grožio prekių („NielsenIQ“ terminija – drogerijų ir kosmetikos parduotuvių) kanalas, ir didėjant asmeninės higienos bei kosmetikos priemonių apyvartai, šio kanalo svarba auga abiejose šalyse. 

Be to, anot pašnekovės, Latvijoje išskirtinai svarbus patogaus apsipirkimo ir degalinių kanalas. Ji akcentuoja, kad patogaus apsipirkimo ir degalinių kanalo greito apyvartumo prekių apyvartos augimas pastaraisiais metais buvo išskirtinis ir sulėtėjo tik šių metų pirmąjį pusmetį, nes, pavyzdžiui, praeitais metais, palyginti su 2022 m., tokio tipo parduotuvių apyvarta augo 16%.

„Atkreipčiau dėmesį, kad Estijoje hipermarketų svarba greito apyvartumo prekių apyvartoje siekia Europos vidurkį, tačiau nuo pandemijos šio kanalo svarba nuosekliai mažėja. O didelių supermarketų svarba auga ir tam įtaką daro ir 2022 m. šalyje pradėjęs veikti „Lidl“, – sako K. Lapinskienė.

Sparčiau nei rinka

Donatas Murauskas, UAB „Eiginta“, valdančios daugiausia Kaune ir jo rajone veikiančias parduotuves „Šilas“, vykdomasis direktorius, įsitikinęs, kad didžiųjų parduotuvių geriems rezultatams įtaką daro ir tai, kad į šį formatą patenka ir nemažai žemesnių kainų tinklų, tokių kaip „Norfa“ ar „Lidl“, o jos po didelio infliacijos šuolio 2022 ir 2023 m. gebėjo pritraukti nemažai pirkėjų. 

„Mes save iš esmės priskiriame prie mažųjų supermarketų ir superečių (žr. lentelę)  ir, jei šie „NielsenIQ“ duomenys patikimi, mums sekasi netgi geriau nei visai rinkai“, – sako D. Murauskas.

Pernai „Eiginta“, turėdama 28 parduotuves, pasiekė 90 mln. Eur apyvartą – 12% didesnę nei užpernai, kai ji siekė 80,7 mln. Eur. Bendrovės grynasis pelnas šoktelėjo 31%: nuo 5,1 mln. Eur užpernai iki 6,7 mln. Eur pernai.

Sudėtinga konkuruoti

Simo Bendoriaus, „Koops mažmenos“, jungiančios per 200 parduotuvių 28-iuose šalies miestuose, direktoriaus, požiūriu, didžiosios parduotuvės arba hipermarketai turėtų ir toliau augti, nes jie paprastai turi daugiau galimybių daryti gilias akcijas. 

„Jiems sunkiausias buvo pandemijos laikotarpis, kai žmonės parduotuvėse stengėsi praleisti kuo mažiau laiko, bet vėliau jie pradėjo atgauti pozicijas, – komentuoja S. Bendorius. – O patogaus apsipirkimo segmentas, mano nuomone, ir anksčiau nebuvo linkęs augti, nežinau, kodėl šiam segmentui prognozavo augimą.“ 

Reali situacija aiškiai rodo, kad pirkėjams labai svarbi kaina ir ji daugeliu atvejų, renkantis apsipirkimo vietą, tampa svarbesniu veiksniu už patogumą. Gyvenimo lygis Lietuvoje nepalankus patogaus apsipirkimo segmentui ir vargu ar kas nors greitai pasikeis, tvirtina S. Bendorius.

Apžvelgdamas mažų parduotuvių situaciją, vadovas pastebi, kad jei šios išlaiko kainas panašiame lygyje kaip didieji tinklai, tuomet išsaugo klientus, nes dažnu atveju būna arčiau pirkėjų. Bet tai, S. Bendoriaus nuomone, yra sunki užduotis.

„Būtent mažos parduotuvės turi daugiausia potencialo augti, tačiau hipermarketai ir supermarketai generuoja daugiausia lėšų, tad jie turi daugiau manevro laisvės tiek dėl kainodaros, tiek kovodami su konkurentais, įskaitant mažuosius prekybininkus“, – kalba S. Bendorius.  

Beje, jo teigimu, bendrieji „NielsenIQ“ duomenys nelabai koreliuoja su „Koops“ tinklo situacija.

„Mūsų plėtra yra lėta ir ne itin reikšminga bendruose skaičiuose, tačiau apyvartų ir populiarumo augimas gerokai geresnis nei rinkos vidurkis. Visgi svarbu turėti omenyje, kad mažieji prekybininkai gyvena labai įtemptos konkurencijos sąlygomis, tokiems kaip mes reikia labai daug sumanumo ir pastangų norint išlikti rinkoje ir augti“, – sako S. Bendorius.

Grožis ir vaistai

Vilūnė Spaičė, kosmetikos ir parfumerijos tinklo „Douglas LT“ vadovė Baltijos šalims, abejoja, ar grožio prekių segmente artimiausiu metu matysime aktyvesnę plėtrą, nes rinka, jos požiūriu, jau pripildyta, išlieka intensyvi konkurencija internete.

„Tiek mes, tiek ir kiti panašių prekių tinklai plėtrą planuos itin atsargiai“, – prognozuoja V. Spaičė.

Apskritai, anot jos, Lietuvoje augimo galimybės ribotos, nes naujų prekybos centrų vystymas vyksta gana vangiai, prekių ženklai tiesiog neturi galimybių aktyvesnei plėtrai, o pati rinka jau labai pilna ir konkurencinga. Todėl pastaraisiais metais 23 prekybos vietas turintis „Douglas LT“ Lietuvoje neatidarė nė vienos naujos parduotuvės, tik kelias atnaujino ir išplėtė sostinės PC „Ozas“, Panevėžio PC RYO, Kauno „Mole“, taip pat – Kėdainiuose ir Palangoje.

Indrė Brazauskaitė, UAB „Benu vaistinė Lietuva“ direktorė, akcentuoja, kad didieji prekybos centrai yra tarp greičiausiai klientų srautą auginančių prekybos vietų, todėl jos vadovaujamas tinklas daug dėmesio skiria vaistinėms tokiose prekybos vietose: vykdoma ir plėtra, renovuojamos jau anksčiau veikiančios prekybos vietos.

Šiais metais „Benu“ plečiasi penkiose prekybos vietose: metų pradžioje atidaryta nauja vaistinė Panevėžyje, šalia įsikūrusios „Iki“ parduotuvės, lapkričio viduryje du atidarymai suplanuoti Vilniuje – netrukus duris atversiančiame Kalnėnų prekybos centre ir „Rimi“ parduotuvėje Pavilnyje.

Be to, vasaros pabaigoje atidaryta išplėsta vaistinė prekybos centre „Arena“, iki lapkričio bus atnaujinta vaistinė sostinės „Oze“. 

Rūta Bagdonavičienė, Gintarinės vaistinės generalinė direktorė, sako rinkos tendencijas vertinanti remdamasi savo tinklo duomenimis, o jie rodo, kad 2022 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 242 vaistinės , 2023 m. jų buvo 238, o šiuo metu veikia 236 vaistinės. 

„Įmonės plėtrą apsunkino 2023 m. įsigaliojusios Farmacijos įstatymo pataisos, pagal kurias didesnėje dalyje šalies vaistinių nebegali dirbti vienas farmakotechnikas, vaistininko padėjėjas, – su juo kartu dirbti būtinai turi vaistininkas, kurių rinkoje trūksta, todėl buvo uždarytos kelios vaistinės ir kai kur sutrumpintas darbo laikas. Tai lėmė sumažėjusį vaistų prieinamumą kai kuriuose regionuose“, – akcentuoja R. Bagdonavičienė.

Vertindama bendras tendencijas, vadovė pastebi, kad pardavimai vaistinių segmente auga. Tam, jos požiūriu, įtakos turi tai, kad daug vaistinių yra įsikūrusios prekybos centruose, veikia prie sveikatos priežiūros įstaigų, kur yra didžiausi klientų srautai. 

„Gyvenimo trukmė ilgėja, žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, tad, nepaisant visų iššūkių, vaistinių segmento pardavimai išlaiko nuoseklų augimą“, – reziumuoja R. Bagdonavičienė.

Svarbūs visi kanalai

Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad „NielsenIQ“ į vieną segmentą sujungia hipermarketų ir didelių supermarketų kategorijas arba visas virš 1.000 kv. m ploto parduotuves, todėl nėra visiškai aišku, kuris iš šių parduotuvių tipų auga sparčiau. 

„Jei pažiūrėtume į mūsų tinklo plėtrą šiais metais, matytume, kad gausiausiai atnaujiname vidutinio ir mažesnio formato parduotuves, tačiau tarp naujai atidaromų prekybos vietų daugiausia turime būtent didesnio formato parduotuvių“, – komentuoja N. Kvietkauskaitė.

Anot jos, skiriamos investicijos aiškiai rodo, kad įmonės vadovybė turi tikslą apsipirkimo patirtį gerinti tiek didžiųjų parduotuvių, tiek mažesnių apsipirkimo taškų pirkėjams.

„Džiaugiamės, kad ypač sėkmingai atsigauna „Iki Express“ parduotuvės. Šios parduotuvės pandemijos metu ir popandeminiais metais patyrė didžiausią pardavimų nuosmukį, tačiau dabar jų rezultatai rodo aiškią atsitiesimo tendenciją“, – teigia N. Kvietkauskaitė.

Vertindama situaciją apskritai, Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje vadovė pastebi teigiamų pokyčių, kuriuos lėmė sulėtėjusi infliacija ir pakilusi pirkėjų realioji perkamoji galia.

Šių metų pabaigoje tinklas planuoja turėti 246 parduotuves, pernai jų buvo 242, o 2022 m. – 237. 

Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuvos“ vadovas, irgi projektuoja visų kanalų plėtrą. Jo nuomone, žmonėms renkantis parduotuvę, itin svarbi yra kaina ir vertė, kurią gali gauti, tačiau labai reikšmingi ir kiti prioritetai – patogumas bei aptarnavimo kokybė. 

„Pirkėjas ieško balanso – jis nelabai nori ilgai vaikščioti po parduotuvę, tačiau jam svarbi ir galimybė rinktis. „Nielsen“ tyrimai rodo, kad per mėnesį pirkėjas vidutiniškai apsilanko kiek daugiau nei 9 kartus supermarketo formato parduotuvėje ir kiek daugiau nei 5 kartus hipermarkete. Palyginanti su praėjusiais metais, didelio formato parduotuvės šiek tiek populiarėjo, nes jose pirkėjai gali tikėtis ne tik patrauklios kainos, bet ir asortimento“, – komentuoja V. Lukoševičius. 

Patogumas, tęsia jis, priklauso ne tik nuo parduotuvės dydžio ar greitesnio apsipirkimo, bet ir nuo daugelio kitų sprendimų, tokių kaip prekių išdėstymas lentynose, inovatyvūs sprendimai. Pavyzdžiui, mobilusis prekių skenavimas leidžia sutaupyti laiko prie kasos ir yra vertinamas pirkėjų, klientams svarbūs ir kiti dalykai, tarkime, automobilių stovėjimo aikštelės patogumas.

Kartu, anot vadovo, matyti, kad populiarėja ir šalia namų esančios mažesnės parduotuvės, pats tinklas sparčiausiai plėtė supermarketus.