Parduotuvės pagal tipus Lietuvoje: dvi tendencijos, priešingos prognozėms

Plėtros galimybes riboja intensyvi konkurencija, darbuotojų trūkumas regionuose

Trejų metų lyginamoji „NielsenIQ“ parduotuvių pagal tipus analizė rodo, kad didžiausių parduotuvių – hipermarketų ir supermarketų, kurių plotas viršija 1.001 kv. m, nuo 2022 m. iki 2024 m. padaugėjo 34, iki 384, o per metus prieaugis siekia 4%. Patogaus apsipirkimo (angl. convenience) parduotuvių skaičius per metus susitraukė 6%, o skaičiuojant nuo 2022 m. jų skaičius sumažėjo net 40.

Žvelgiant į konkrečių prekybos kanalų greito apyvartumo prekių apyvartas arba į dalį, tenkančią konkrečiam kanalui nuo bendros šalies apyvartos, matyti, kad patogaus apsipirkimo parduotuvės generuoja vos daugiau nei 1% greito apyvartumo prekių pajamų, o reikšmingiausi lieka didieji formatai, kuriems tenka virš 55% bendrosios apyvartos. Antri pagal apyvartas rikiuojasi mažieji supermarketai, užsitikrinantys beveik ketvirtadalį visų greito apyvartumo prekių pajamų.

Karolina Lapinskienė, „NielsenIQ“ sprendimų klientams vadovė, apžvelgdama Baltijos šalių prekybos kanalų išsivystymą, sako, kad Latvijoje ir Lietuvoje yra gerokai labiau išvystytas grožio prekių („NielsenIQ“ terminija – drogerijų ir kosmetikos parduotuvių) kanalas, ir didėjant asmeninės higienos bei kosmetikos priemonių apyvartai, šio kanalo svarba auga abiejose šalyse.