100-metį švenčiančios „Lietkoopsąjungos“ stabilumą ir sėkmę lemia narių vienybė
– „Lietūkiui“, kurio pagrindu įkurta Lietuvos kooperatyvų sąjunga, šiemet sukanka 100 metų. Ką tokia sukaktis reiškia jūsų organizacijai, kaip nusiteikę ją pasitinkate?
– Per šimtmetį nuėjome labai ilgą kelią – dar 1923 m. lietuvių įkurtas „Lietūkis“ vėliau turėjo išgyventi ilgą okupacijos laikotarpį, o atgavus Nepriklausomybę, 1991 m., vėl tapome savarankiška institucija. Šiandien „Lietkoopsąjunga“ – verslo organizacija, vienijanti 35 juridinius asmenis ir valdanti keturias uždarąsias akcines bendroves: „Lietuviškas midus“, „Palangos žuvėdra“, „Vilniaus kooperacijos prekyba“ ir „Kooperacijos paslauga“. Nors daugeliui KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga skamba kaip valstybinė įstaiga, iš tiesų tai – privatus verslas. Visi 35 nariai įvairiuose šalies regionuose valdo savo įmones. Jų veiklos sritys – labai įvairios: mažmeninė prekyba maisto ir ne maisto produktais, nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamyba, duonos gaminių ir konditerijos gamyba, maitinimo, poilsio bei apgyvendinimo paslaugos.
Organizacijos šimtmetį pasitinkame žengdami kartu su rinkos inovacijomis, o tai mums leidžia komandoje turėti jaunų žmonių, generuojančių idėjas, kaip „Lietkoopsąjunga“ gali konkuruoti šiuolaikinėje šalies rinkoje.
Kita vertus, nemaža dalis mūsų narių yra sukaupę 40 ir daugiau metų darbo stažo, aš pats čia skaičiuoju jau 55-erius metus, taigi, organizacijoje yra narių, veikiančių apie pusę viso jos amžiaus. Šie žmonės – vedliai, padėję „Lietkoopsąjungai“ atlaikyti iššūkius įvairiais šalies istorijos laikotarpiais ir išsaugoję organizaciją bei jos veiklą regionuose.
Šiuo metu mano vadovaujamą valdybą sudaro dar 6 nariai – UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ valdybos pirmininkė direktorė Adelė Gedminienė, vartotojų kooperatyvo „Žemdirbių globėjas“ valdybos pirmininkė direktorė Rita Pribušauskienė, „Vaisių sultys“ valdybos pirmininkas Algirdas Bagatyrius, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkė direktorė Angelė Andrikonienė, Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkė administracijos direktorė Rita Kripaitienė ir Raseinių rajono vartotojų kooperatyvo „Dubysa“ valdybos pirmininkė direktorė Laima Vičiūnienė.
Visi valdybos nariai kuria verslus skirtinguose šalies regionuose, o tai padeda valdybai užtikrinti tinkamą strateginės krypties pasirinkimą ir komandinį jos įgyvendinimą.
– Minėjote, kad organizacija vienija tiek ne vieną dešimtmetį verslo patirties turinčius asmenis, tiek ir jaunosios kartos atstovus. Kokios vertybės ir principai leidžia produktyviai dirbti skirtingoms kartoms?
– Vadovaujamės principu „Kur vienybė, ten galybė“. Ilgalaikiai tarpusavio santykiai, bendrų tikslų siekis leido organizacijai ne tik sėkmingai gyvuoti visą šimtmetį ir pasiekti puikių rezultatų, bet ir plėsti savo veiklos lauką, pasinaudoti galimybėmis investuoti į nekilnojamąjį turtą, energetiką, vertybinius popierius ir kt.
Narių vieningumas leido mums imtis inovacijų, išlaikyti organizacijos aktualumą besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, keisti parduotuvių formatus ir sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybininkais. Esame be galo dėkingi mūsų partneriams bei daugiau nei 2,7 tūkst. darbuotojų – jų nuoširdus kasdienis indėlis yra nepaprastai svarbus šiandien solidžią veiklos sukaktį švenčiančiai organizacijai. Galiu drąsiai teigti, kad per šį šimtmetį sukurtas tvirtas pagrindas organizacijoje sėkmingai veikti ateities kartoms.
– Kokius išskirtumėte svarbiausius pastarojo meto nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus?
– Turbūt labiausiai norėtųsi pasidžiaugti organizacijos stabilumu ir puikia finansine padėtimi. „Lietkoopsąjungos“ narių ir pačios organizacijos sukauptas turtas suteikia galimybę vykdyti plėtrą, planuoti investicijas, priimti strateginius sprendimus, ieškoti naujų verslo idėjų ir jas įgyvendinti.
Per pastaruosius penkiolika metų mūsų organizacijos nariai yra įvertinti ir apdovanoti garbės ženklais, pelnę Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtus „Profesijos riterio“ apdovanojimus.
Taip pat aktyviai dalyvaujame Tarptautiniame kooperatiniame aljanse, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos įmonių asociacijoje ir Lietuvos kooperatyvų konfederacijoje, kur dalijamės gerąja patirtimi. Dalyvaujame ir įvairiuose socialiniuose, labdaros projektuose. Sąjungos nariai finansuoja ir prisideda prie darbuotojų vaikų išsilavinimo. Didžiuojuosi, kad operatyviai ir vieningai priėmėme sprendimą dėl Ukrainos palaikymo – vos prasidėjus karui, „Lietkoopsąjungos“ nariai šiai šaliai skyrė 100 tūkst. eurų paramos. Be abejo, nuolat sekame situaciją ir planuojame, kaip galėsime prisidėti prie Ukrainos atkūrimo karui pasibaigus.
– Organizacija turi išskirtinai ilgą istoriją. Kaip jai pavyko neprarasti aktualumo? Koks vaidmuo jai tenka šiuolaikinėje ekonomikoje?
– Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, visi kartu tapome ekonominio stebuklo dalimi. Mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, augo sparčiausiai tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Visoje Bendrijoje nusileidome tik Airijai.
Kita vertus, tokia sparti ekonominė pažanga paskatino ir socialinės bei regioninės nelygybės augimą. Tikiu, kad būtent kooperacija Lietuvoje gali tapti tolygesnio ekonominio proveržio šaltiniu. Todėl savo darbe matau dvi pagrindines kryptis: viena – skatinti atsakingas institucijas užtikrinti sąlygas platesniam kooperacijos veikimui, tam pasitelkiant finansinius ir ekspertinius išteklius, skaitmeninimo naujoves. Antra – padrąsinti pačius kooperacijos narius atvirai žvelgti į inovacijas, didinti savo produkcijos paklausą sukuriant vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių. Esu tikras, kad plačiai veikianti kooperacija gali reikšmingai prisidėti prie šalies ekonomikos stiprėjimo.
– Apžvelkite, kaip šiuo metu sekasi jūsų valdomoms įmonėms.
– Sąjungos narių ir jos įmonių prekybos apyvarta 2022 m. viršijo 274 milijonus eurų ir, palyginus su 2021 metais, išaugo 8 procentais. Uždirbta daugiau nei 11 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 22 procentais daugiau nei 2021 metais. „Lietkoopsąjungos“ valdomų įmonių viena pelno dalis virsta dividendais, kuri išmokama mūsų nariams, kita dalis skiriama investicijoms ir plėtrai. Taigi, nariai uždirba ne tik iš savo veiklos, bet ir gauna dividendus iš sėkmingos „Lietkoopsąjungos“ valdomų įmonių veiklos.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2065?placement=
– Į kokias veiklas šiuo metu koncentruojasi jūsų organizacija? Kokius esate išsikėlę tikslus, kokių ateities planų ir ambicijų turite?
– Kaip ir kiekviena verslo įmonė, keliame sau tikslą būti rinkos lydere. „Lietkoopsąjungos“ nariai spręsdami strateginius klausimus veikia kaip komanda. Vienas jų – šiuo metu visiems verslams itin aktualus energetikos klausimas. Aktyviai investuojame į saulės jėgaines – vien UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“ į saulės elektrinę investavo pusę milijono eurų. Taip siekiame ne tik efektyviai valdyti energetinius resursus, bet ir prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros ir energetinės nepriklausomybės siekio. Taip pat investuojame už Lietuvos ribų – įdarbiname lėšas į saugių Europos šalių vyriausybių vertybinius popierius, taip siekiame efektyviai valdyti laisvas lėšas bei diversifikuoti riziką.
Kalbant apie ilgalaikius tikslus, mums vis tik svarbiausia yra palaikyti vienybės ir sutarimo dvasią organizacijoje – tik esant bendram komandos narių supratimui, kur einame, įmanoma užtikrinti tvirtai ir patikimai veikiančią organizaciją, generuojančią puikius rezultatus.
Kiekvieną tikslą matuojame ne tik verslo skaičiais, bet ir socialiniu, žmogiškuoju lygmeniu, atsižvelgdami į darbuotojų gerovę, klientų poreikius. Esame šalia žmogaus, todėl būtent klientai diktuoja, kaip turėtų atrodyti mūsų vystoma prekyba regionuose, mažuose miesteliuose ir kaimeliuose. Kai kuriose vietovėse nebeliko pašto, banko padalinių, tad savo vykdoma prekybos veikla stengiamės atliepti atokesnių vietų ir kaimo gyventojų lūkesčius.
VERSLO TRIBŪNA
Visų šventųjų dieną lapkričio 1 d. ir per Vėlines arba Visų mirusiųjų paminėjimą lapkričio 2 d. kapines Lietuvoje nušviečia žvakių liepsnelių jūros. Artimųjų kapų lankymas šiomis dienomis ir brangių žmonių prisiminimas uždegant žvakeles – sena tradicija. Vėlių pagerbimas buvo ir iki Lietuvos krikšto, tačiau tik XX a. pradžioje ėmė formuotis tradicijos ant kapų degti žvakes. Šiandien ši tradicija ypač puoselėjama – vien tik „Norfos“ pirkėjai prieš šias dienas nuperka tiek kapų žvakių, kad joms į parduotuves pristatyti prireikia per 70 vilkikų.
Prieš beveik dvidešimt metų, kai dauguma lietuvių dar nebuvo net pagalvoję apie pirkinius internetu, ambicinga komanda ryžosi eksperimentui – sukurti e. parduotuvę. Idėja buvo prekiauti viskuo – nuo avalynės iki aksesuarų. Ir tuo metu tinkamiausias pavadinimas pasirodė toks, kuris pabrėžtų, kad… parduotuvė dirba 24 val. per parą. Taip gimė „Open24“ – e. parduotuvė, dabar labiausiai žinoma dėl išskirtinio „Crocs“, „Reima“, „Keen“ ir kitų prekių ženklų asortimento.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
„Mūsų parduotuvėse pirkėjai randa visų didžiųjų Lietuvos mėsos gamintojų, o taip pat lenkų bendrovių produkcijos. Tačiau mūsų privačių prekės ženklų gaminiai yra tarp labiausiai vertinamų – jie sudaro iki 40% visų pardavimų ir ši dalis auga. Dabar mes pasigamina ir „Norfos“ tinkle parduodame per 700 tonų mėsos gaminių per mėnesį“, – pasakoja Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Be to, esame tikri, kad bendradarbiaujant galima pasiekti pačių geriausių rezultatų, todėl visuomet esame atviri verslo bendruomenei ir jos siūlomoms naujoms idėjoms, o ir patys per veiklos šimtmetį sukaupėme vertingos patirties bei esame pasiruošę ja pasidalinti.
