Verslo kelionės dar ne tokios populiarios kaip prieš pandemiją, bet rinka atsigauna
Egidijaus Vaišvilo, „Baltic Clipper“ vadovo, teigimu, verslo kelionių rinka tiesiogiai priklauso nuo verslo klientų formuojamos paklausos, kuri šiuo metu yra kiek pakitusi.
Jo teigimu, nors vis dar dominuoja komandiruotės ar verslo susitikimai, tačiau smarkiai populiarėja lankymasis verslo parodose, konferencijose, kongresuose ir panašiuose profesiniuose renginiuose, o įmonės į juos pradėjo siųsti didesnes darbuotojų grupes nei anksčiau.
Šis segmentas atsigauna greičiau nei visa verslo kelionių rinka. Gana sparčiai atsigauna motyvacinės mokomosios kelionės, kai įmonės vežasi savo partnerius į kitose šalyse įsikūrusius gamybinius padalinius, itin auga darbostogų populiarumas.
„Sakyčiau, kad kokybine prasme verslo kelionės yra stipriai pagerėjusios“, – teigia E. Vaišvilas.
Pandemijos ir karo padariniai
Pasaulinės verslo kelionių asociacijos (angl. Global Business Travel Association, GBTA) duomenimis, koronaviruso pandemija smarkiai paveikė pasaulinę kelionių rinką: 2020 m. pasaulyje bendros išlaidos verslo kelionėms vidutiniškai sumažėjo 52%, o Europoje – 78%.
E. Vaišvilas sako, kad Lietuvos verslo kelionių rinka taip pat pajautė stiprų koronaviruso pandemijos poveikį. Prognozuojama, kad verslo kelionės ikipandeminį lygį pasieks 2025 m. pradžioje.
Priežastys, pasako jo, yra kelios. Pirma, pasikeitė pats keliavimo poreikis, daugiau susitikimų vyksta nuotoliniu būdu. Antra – dar nėra pakankamos verslo kelionėms patogių skrydžių iš Lietuvos ir į ją pasiūlos, šiuo metu dominuoja poilsinės ir „emigracinės“ kryptys.
Skrydžių skaičius dėl pandemijos sumažėjo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau Lietuva atsigauna šiek tiek lėčiau nei kitos šalys.
Kaip rodo Europos skrydžių kontrolės organizacijos „Eurocontrol“ duomenys, 2023 m. kovą skrydžių skaičius Europoje buvo apie 12% mažesnis nei 2019 m., kai tuo metu Lietuvos atsilikimas siekia apie 15–18%.
Vykdami į verslo kelionę klientai stengiasi vienu metu atlikti keletą darbų, aplankyti daugiau partnerių, tad būna užsakoma papildomų paslaugų – išaugo susidomėjimas automobilių nuoma, daugiau perkama traukinio bilietų užsienio šalyse, užsakomos vakarienės.
„Sumažėjo verslo kelionių į Kiniją, visiškai nebevyksta kelionės į Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat dėl oro erdvės apribojimų sumažėjo skrydžių galimybių ir pailgėjo esami skrydžiai į Vidurinės Azijos šalis. Susiklosčiusią situaciją verslo įmonės sprendžia rengdamos nuotolinius pasitarimus arba susitikimams pasirinkdamos kitas, abiem pusėms patogias šalis“, – sako E. Vaišvilas.
