Mes griauname prekybos kliūtis Lietuvos verslui
Nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES 2004 m., ji gali naudotis ne tik galimybe patekti į ES bendrąją rinką, kurią sudaro 500 mln. žmonių, bet ir ES prekybos susitarimais su vis didėjančiu skaičiumi šalių visame pasaulyje.
Lietuva yra viena atviriausių prekybai ES valstybių narių, o jos ekonomika labai priklauso nuo eksporto. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau kaip 80% jos BVP. Viena iš keturių darbo vietų Lietuvoje priklauso nuo eksporto už ES ribų. Šie skaičiai yra gerokai didesni nei ES vidurkis.
Tai iliustruoja ir penkis kartus padidėjusi Lietuvos prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis. Augantis prekių ir paslaugų eksportas paskatino šalies ekonomikos augimą, o jos našumas per 15 metų išaugo dvigubai.
Europos Sąjungos bloko prekybos politika gerokai pažengė nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES. Šiuo metu sudaryta apie 40 prekybos susitarimų su 72 trečiosiomis visų žemynų šalimis, įskaitant neseniai pasirašytus su Kanada, Japonija, Ukraina ar Singapūru, ir kitus svarbius susitarimus su Gruzija bei Moldova.
Dėl susitarimuose nustatytų lengvatinių sąlygų Lietuvos eksportuotojai gali paįvairinti savo eksporto kryptis ir pasiekti rinkas, kuriose yra šimtai milijonų vartotojų, o Lietuvos importuotojai ir vartotojai turi daugiau galimybių gauti žaliavų, komponentų ir produktų konkurencingomis kainomis. Pavyzdžiui, Lietuvos medienos eksportas į Pietų Korėją išaugo daugiau nei 25 kartus nuo tada, kai įsigaliojo ES-Pietų Korėjos laisvosios prekybos sutartis 2011 m.
Tačiau svarbios yra visos rinkos, taip pat ir tų partnerių, su kuriais susitarimų dėl laisvosios prekybos nesudaryta. Pavyzdžiui, iš visų ne ES šalių Rusija yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė; po jos seka JAV.
Vis dėlto, nors sudarytų prekybos susitarimų skaičius didėja, negalime būti ramūs. Augantis protekcionizmas visame pasaulyje aiškiai parodė, kad negalime dabartinės padėties laikyti savaime suprantama.
Nuo 2008 m. finansų krizės mes kasmet matome, kad šalys visame pasaulyje vis dažniau taiko naujas prekybos kliūtis, kurios turi įtakos mūsų įmonėms. Šios kliūtys ES verslui gali kasmet kainuoti milijardus eurų. Tai yra nepriimtina ir nepagrįsta.
ES įmonės turi lengvai patekti į užsienio rinkas ir užsiimti verslu. ES yra užsibrėžusi, kad jos prekybos partneriai vykdytų savo įsipareigojimus. Tai labai svarbu ES ir pirmiausia — Lietuvai, kurios ekonomika labai priklauso nuo eksporto. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija tai laiko savo aukščiausiu prioritetu.
Prekyba turi būti naudinga visiems, tad ES prekybos politika turi būti veiksminga, skaidri, sąžininga ir – svarbiausia – duoti rezultatų. Bet kuriai ES šaliai vienai spręsti šias problemas būtų sunku, tačiau sujungus pastangas ES mūsų pozicija tapo tvirtesnė.
Europos Komisija ir ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, bendradarbiaudamos su įmonėmis įgyvendina „Rinkų prieigos partnerystę“, kad nustatytų ir panaikintų kliūtis mūsų eksportui, vieną po kitos.
Mūsų darbas davė rezultatų. Per pastaruosius penkerius metus pašalinome daugiau kaip 120 kliūčių visuose sektoriuose – nuo maisto iki medienos, nuo keramikos iki kosmetikos, nuo žemės ūkio iki tekstilės ir net orlaivių. 2014–2017 m. panaikintos kliūtys 2018 m. padėjo padidinti mūsų įmonių eksportą bent 6,1 mlrd. EUR. Toks pat ES eksporto augimas yra skaičiuojamas ir dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo.
Pavyzdžiui, Europos Komisija Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sėkmingai užginčijo dalį Rusijos taikomų importo muitų, viršijančių jos įsipareigojimus PPO. Šie muitai darė poveikį 60 mln. EUR vertės Lietuvos eksportui į Rusiją, įskaitant popieriaus ir kartono, priekabų ir puspriekabių bei jų dalių ir kt. Dėl mūsų veiksmų 2018 m. pradžioje Rusija sumažino savo muitus iki dydžio, dėl kurio buvo susitarta jai stojant į PPO. Dabar Lietuvos ir kitos ES šalių įmonės gali naudotis mažesniais Rusijos taikomais muitais, o jų prekės Rusijos rinkoje yra konkurencingesnės.
Laukiame šio renginio ir tikimės, kad jis suteiks galimybę užmegzti ryšius su Lietuvos verslo bendruomene. Kadangi Lietuvos prekybos rezultatai yra puikūs, galėsime daug ką aptarti.
Komentaro autoriai — Cecilia Malmström, už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė
Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras
