Neįvykusios „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės konfidencialumo migloje
Priežastys, dėl kurių Konkurencijos taryba (KT) neleido jungtis mažmeninės prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, žinomos tik siauram ratui su sandoriu susijusių šalių. Kodėl netiko nė vienas potencialus pirkėjas iš šalies, pageidavęs įsigyti septyniolika besijungiančių tinklų parduotuvių, konkurencijos sargai neatsako. Tad visuomenei belieka spėlioti...
Šarūnas Keserauskas, KT pirmininkas, VŽ sako, kad nutarimo informacija susijusi su ūkinių subjektų komercinėmis paslaptimis, todėl negali jos atskleisti. Tarybą saugoti komercines paslaptis įpareigoja Konkurencijos įstatymo 21 straipsnis, paaiškina p. Keserauskas. Tegul taryba saugo tas komercines paslaptis, bet rinkai reikia paaiškinti neigiamo sprendimo priežastis, nes Lietuvos verslų savininkų norai pirkti ir parduoti verslus rinkoje nesibaigia šių dviejų prekybos tinklų reikalais.
Kažkodėl manoma, kad savo verslus valdantys žmonės tiesiog turi pasikliauti, kad priežiūros institucija priėmė objektyvų, teisingą sprendimą. Tik tai nėra paprasta, kai KT pavadinimas neigiamame kontekste minimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pažymoje, ten pat pateikta informacijos apie galimai nesąžiningą tarybos narį Eloną Šatą. Juo labiau, kad šis narys dirbo ir nagrinėjant „Rimi“ bei „Iki“ jungtuvių prašymą. VŽ nesiima spręsti, ar p. Šatas dorai atliko savo pareigą, jokių įrodymų prieš jį nepateikta, o ir p. Keserauskas tvirtina pasitikintis savo pavaldiniu, bet bangos per rinką nuvilnijo... Tokiame kontekste argumentuoti valstybės institucijos paaiškinimai, dėl kurių priežasčių netiko potencialūs 17-os parduotuvių pirkėjai, yra kaip niekada reikalingi ir būtų pateikti pačiu laiku. Beje, kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ teikia verslui naudingus paaiškinimus. Nors ir „ne karo sąlygomis“ valstybės institucijai derėtų teikti rinkai išaiškinimus dėl vienokių ar kitokių savo sprendimų. Žinojimas padėtų verslininkams nepigų pirkimų ir pardavimų procesą planuoti atsakingiau, eliminuojant tokius prie sandorių žlugimo vedančius sprendimus.
O dabar „Rimi“ ir „Iki“ sandorio istorija apaugo įvairiomis sąmokslo teorijomis, kurias pakurstė ir KT paslaptingumas, ir Gerardas Rogas, „Palink“, valdančios „Iki“ tinklą, generalinis direktorius. Interviu VŽ jis teigia, kad nuoširdžiai nežino, dėl kokios konkrečiai priežasties nebuvo gautas leidimas užbaigti „Rimi“ ir „Iki“ sandorį. Tačiau jis, priešingai nei mes, KT nutarimą matė... ir jam vis tiek liko neaišku?
„Sakote, kad tai (netinkami septyniolikos parduotuvių pirkėjai – red. past.) yra kliūtis sandoriui įvykti? Reikėtų nepamiršti, kokia maža yra Lietuvos rinka ir kokia didelė mažmenos versle yra konkurencija! Ar Lietuva, turinti 2,8 mln. gyventojų, kurių vis mažėja, yra tikslinė šalis „Alibaba“ arba „Walmart“, kurie laukia progos žengti į rinką? Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje veikia stiprios bendrovės, įskaitant ir pačias mažiausias. Kasdien su kai kuriais smulkesniais konkuruojame ir matome, kaip gerai jie dirba. Jie tikrai yra radę savo vietą ir gali palaikyti konkurencinį spaudimą.“
Ponas Rogas sako negalintis spekuliuoti, kokios buvo tikrosios sandorio žlugimo priežastys, ir to nedaro ne dėl to, kad yra diplomatiškas; galėtų kalbėti, jei vis dar norėtų parduoti bendrovę.
„Dabar viskas baigta, traukinys nuvažiavo. Gyvename demokratinėje šalyje ir taryba turi teisę priimti tokį sprendimą. Esu nusivylęs, kad susijungimas neįvyko. Manau, kad Konkurencijos tarybos priimtas sprendimas nėra naudingas Lietuvai, bet dabar jau nieko nepakeisime – judėkime į priekį“, – interviu VŽ teigė p. Rogas.
Ponas Keserauskas VŽ teigia, kad draudimas įgyvendinti sandorį priimtas atstovaujant vartotojų interesams, o investuotojai turėtų matyti, kad Lietuvoje konkurencijos politika yra veiksminga.
VŽ nuomone, konkurencijos sargai kurtų gerąją praktiką, sustiprintų pasitikėjimą institucija ir padėtų verslininkams geriau suprasti, kokiais principais remiamasi Lietuvoje formuojant konkurencinę aplinką, jei jie įvardytų, dėl kokių konkrečių priežasčių „Rimi“, planavusi prisijungti „Iki“, po pusantrų metų trukusių procedūrų negavo leidimo baigti sandorį.
