Valdiškas „pingpongas“ – ne laiku ir ne vietoje
Maisto pramonė teigia besikreipusi tiek į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tiek į kitas institucijas. Verslo prašymas – maisto pramonę pripažinti kaip kritiškai svarbią sritį. Be to, bendrovės prašo, kad kuo greičiau būtų sudarytos sąlygos testuoti darbuotojus – kol kas jos yra priverstos juos karantinuoti.
Bendrovės nori jeigu ne palengvintų sąlygų, tai bent konkretaus plano, kaip jos turėtų elgtis ir kokių priemonių imtis, kad būtų užtikrintas sklandus jų darbas pandemijos metu. Pienininkai teigia, kad įvairių institucijų slenksčius minti pradėjo dar kovo viduryje, asociacijos sako antrą savaitę siunčiančios užklausas, tačiau jokių atsakymų negauna.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Šiuo metu iš valstybinių institucijų kaip niekad reikalingos konkrečios taisyklės, kurios būtų specialiai pritaikytos maisto gamybos įmonėms“, – teigia Tautvydas Barštys, UAB „KG group“, valdančios Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, valdybos pirmininkas.
SAM aiškina, kad rekomendacijų apstu, rengiamos ir naujos, bet pažymi, kad darbuotojų saugą turi užtikrinti darbdavys. „Šiuo laikotarpiu, kol laikinai nėra galimybės atlikti privalomąjį maisto tvarkymo įmonių darbuotojų sveikatos patikrinimą, įmonėms numatytos išimtys laikinai pačioms vykdyti darbuotojų mokymą ir griežtai kontroliuoti, kad maisto tvarkymu užsiimtų tik sveiki darbuotojai“, – pažymima VŽ gautame VMVT komentare.
Kaip rašo „Dairy reporter“, tarptautinis pieno pramonės naujienų portalas, praėjusią savaitę Donaldo Trumpo, JAV prezidento, administracija patvirtino rekomendacijas verslui – čia maisto ir gėrimų pramonė priskiriama prie šalies „kritiškai svarbios infrastruktūros“. „Yra kritiškai svarbu užtikrinti, kad žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojai tęstų darbą visuotinių ribojimų metu“, – pažymi JAV maisto ir vaistų agentūra.
O Lietuvoje tvyro valdininkų ramybė. „ŽŪM kol kas nerengia jokių gairių. Ekonominėms problemoms spręsti Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė“, – lakoniškai informuoja ŽŪM. Ši ministerija – ne vienintelė „pingpongo“ didmeistrė tarp valstybinių institucijų, o konkrečių atsakymų iš valstybinių institucijų negauna ne tik įmonės. VŽ jau turi ne vieną patirtį – štai prieš kelias dienas redakcija pabandė pasidomėti, ar Lietuva neplanuoja apsirūpinti plaučių ventiliavimo aparatais pasitelkdama ES formuojamą rezervą. Pasirodė, kad kol kas ne tik neplanuojama pasinaudoti siūlomu mechanizmu – neaišku, kuri institucija už tai turėtų būti atsakinga, – visos apklaustosios kratėsi atsakomybės. Kreipėmės šiuo klausimu į Vidaus reikalų ministeriją, po pusdienio gauname atsakymą, kad reikia kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą (PAGD). Kreipiamės ten, departamentas sako: čia SAM kompetencija. Rašom SAM, ji po pusdienio atrašo: už tai atsakingas PAGD.
Toks siuntinėjimas nuo Ainošiaus pas Kaipošių, kai labiausiai reikia aiškumo, nėra išimtis – situacija atsikartoja it nepagaunamas koronavirusas ir mėginant pasiaiškinti, kaip elgtis maisto pramonės įmonėms. Siuntinėjami buvome ilgai ir vis tais pačiais adresais. Todėl abejoti įmonių einamais „kryžiaus keliais“ nėra jokių priežasčių.
VŽ mano, kad dėl vieno, ko gero, dabar nesiginčytų niekas – visiems labai sunku. Susidariusi situacija – ne tik neeilinė, tai tikras iššūkis visiems. Tačiau tai nereiškia, kad turime „šventų karvių“ ir bet koks kritikos žodis išmuštų politikus bei valdininkus iš „tiesos kelio“. Kol kas labiausiai neramina atsakomybės nebuvimas, ypač kai kalbama apie žmonių sveikatą, apie maisto saugą etc. Būtent dabar yra tas laikas, kai visi maksimaliai turim daryti viską, ką galim, – bendradarbiauti, ieškoti greitų ir efektyvių sprendimų. Turim išties ekstremalią situaciją, deja, biurokratinis malūnėlis sukasi taip, kaip yra pratęs, – dangstydamasis biurokratine figa „oficialiai nepriklauso“.
