Rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas – ištisos eros pabaiga
VŽ jau rašė, kad 2019 m. sudarytas susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl gamtinių dujų tranzito per Ukrainos vamzdynus baigiasi šių metų pabaigoje. Ir mažai tikėtina, kad Kyjivas ir Maskva ras kompromisą bei pratęs susitarimą, nepaisant to, kad dujų tiekimas nenutrūko visą Rusijos invazijos į kaimyninę valstybę laikotarpį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio pabaigoje tvirtai pareiškė, kad jo šalis nepratęs tranzito per Ukrainą sutarties po gruodžio 31 d.
„Jos galiojimas baigiasi“, – nurodė jis.
Rusija 2023 m. per Ukrainą į Europą pristatė daugiau kaip 14 mlrd. kubinių metrų dujų, nors šis kiekis buvo gerokai mažesnis už sutartyje numatytus 40 mlrd. kubinių metrų.
Tranzitu per Ukrainą rusiškas dujas tebegauna Europos Sąjungos (ES) narės Austrija, Vengrija ir Slovakija.
Šios trys šalys ir toliau yra priklausomos nuo rusiškų dujų, nors po to, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, ES pasižadėjo iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
Eros pabaiga
„Tam tikra prasme artėjantis tranzito nutraukimas žymi ištisos eros pabaigą“, – sakė Margarita Balmaceda, Seton Holo universiteto tarptautinių santykių profesorė, kurios specializacija – buvusių sovietinių valstybių energetikos politika.
Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito sutartis baigiasi šaltuoju metų laiku, kai Europai ypač reikia žydrojo aukso.
Taigi, neabejojama, kad tranzito sustabdymas sukels tam tikrą sukrėtimą Europos dujų rinkoje, nors kartu pabrėžiama, kad Senojo žemyno šalys yra apsirūpinusios dujų atsargomis.
Rusijai dujų tranzito nutraukimas taip pat nėra malonus, kadangi Maskva praras vieną iš dviejų likusių dujotiekių į Europą. Be to, Rusijai dujų eksportas į Europą – svarbus pajamų šaltinis.
Nenuostabu, kad Kremlius pyksta dėl Kyjivo planų.
„Toks Ukrainos sprendimas smarkiai pakenks Europos vartotojų, kurie vis dar nori pirkti rusiškas dujas, interesams“, – pareiškė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas.
„Jiems paprasčiausiai teks mokėti daug daugiau, dėl to jų pramonė taps mažiau konkurencinga“, – pridūrė jis.
Kad ir kaip būtų, didžiausią pavojų dujų srauto sustabdymas kelia Ukrainai, kuri neteks lėšų, padedančių palaikyti jos energetikos infrastruktūrą. Negana to, Kyjivas rizikuoja prarasti turimą strateginę padėtį – dujų tiekimo į Europą centro padėtį.
Analitikai skaičiuoja, kad šiandien dujų tranzitas per Ukrainą maždaug 800 mln. USD papildo kariaujančios Ukrainos iždą.
Nors tai yra tik trečdalis tos sumos, kurią anksčiau Ukraina gaudavo už dujų tranzitą, tai yra dideli pinigai karo draskomai šaliai.
Daugiau nei penkis dešimtmečius per Ukrainą besidriekiantys dujotiekiai buvo vienas pagrindinių Rusiją ir Europą jungiančių saitų. Šių vamzdynų reikšmė buvo tokia didelė, kad, žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija ir Ukraina ne sykį įsivėlė į tarpusavio nesutarimus dėl jų.
Apskritai, energetiniai santykiai buvo vienas kertinių Rusijos–Ukrainos dvišalių santykių aspektų.
2006 m. Rusija pirmąsyk sustabdė dujų tiekimą Europai per Ukrainą, kai šalys nerado sutarimo dėl kainų. Situacija pasikartojo 2009 m. žiemą, kai dujų tiekimas vėl buvo sustabdytas ir Europos šalys buvo priverstos sukti galvą, iš kur prasimanyti dujų šaltuoju laikotarpiu.
Galiausiai, šie Kyjivo ir Maskvos ginčai buvo praminti energetiniais karais.
Kremlius ne sykį kaltintas, kad naudoja dujų eksportą kaip priemonę politiškai spausti kaimynines valstybes.
Deja, diversifikuoti dujų tiekimo šie įvykiai neprivertė – Europos šalys ir toliau liko susisaisčiusios su Rusija. Ir net karo Ukrainoje metu pirko dujas, finansuodamos Kremliaus karinę mašiną.
Bandys išgyventi
Tik nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą dujų tiekimas į Europą ėmė palaipsniui mažėti.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
Šiandien rusiškų dujų srautas per Ukrainą sudaro mažiau nei 5% viso Europos suvartojamo dujų kiekio. Nepaisant to, net ir to vis dar pakanka, kad būtų daromas poveikis Senojo žemyno energetiniam saugumui.
Tiesa, europiečiai pratinasi gyventi be rusiškų dujų, tiekiamų per Ukrainą: buvo padidintas dujų tiekimas iš Norvegijos, taip pat radosi ne vienas suskystintųjų dujų (SkGD) terminalas.
Taigi, Europa jau nebėra priklausoma nuo Rusijos. Kita vertus, naujas aplinkybes diktuoja kainos. Pavyzdžiui, Vokietijos gamybos sektoriui patiriant spaudimą, kai kurios šalies opozicinės politinės partijos ir verslo lyderiai ragina grįžti prie pigesnio tiekimo vamzdynais iš Rusijos.
Šiuo atveju Ukrainos maršrutas – perspektyviausias, ypač po to, kai 2022 m. rugsėjį buvo susprogdintas dujotiekis „Nord Stream“.
Austrija ir Slovakija – pagrindinės žydrojo aukso, kuris vis dar tiekiamas per Ukrainą, gavėjos – priešingai, deklaruoja esančios pasirengusios atsisakyti rusiškų dujų, tiekiamų vamzdynais.
Didžiausia Slovakijos dujų tiekėja SPP netgi pareiškė, kad jos padėtis artėjant žiemai – gera: dujų pakaks.
Tuo metu Austrija rengiasi tam, kad sausio mėnesį dujų tiekimas per Ukrainą bus nutrauktas.
Vienos vyriausybė tikisi, kad tai pagaliau leis nutraukti ilgalaikes sutartis su „Gazprom“.
Maskva, žinoma, turi kitų kelių dujoms eksportuoti, įskaitant dujotiekius per Turkiją, ir plečiamas jungtis su Kinija bei SkGD.
Nepaisant to, dujų tranzitas per Ukrainą – gerokai pigesnis ir patogesnis Rusijai.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti dujų tranzitą per Ukrainą ir po 2024 m., jei sutiks Kyjivas.
Visgi, nors Ukraina nori išlaikyti turimą dujotiekių tinklą reikalingu Europai, ji stengiasi laikytis raudonų linijų.
Trūksta alternatyvų
Kyjivas aktyviai ieško kitų tiekėjų, kurie leistų panaudoti turimą vamzdynų tinklą.
Ukraina neseniai vedė derybas dėl tranzito su Azerbaidžanu, kuris jau tiekia dujas aštuonioms Europos šalims.
Ilhamas Alijevas, Azerbaidžano vadovas, pripažino, kad šiandien vyksta diskusijos dėl dujų tiekimo dar bent trims Europos valstybėms.
Vis dėlto, pasak energetikos ekspertų, Azerbaidžano dujų trumpuoju laikotarpiu nepakanka kaip visaverčio pakaitalo rusiškoms dujoms, negana to, Ukraina neturi bendros sienos su šia Kaukazo valstybe, o tai reikštų, kad Azerbaidžano dujos vis tiek turėtų būti vamzdynais transportuojamos per Rusiją.
Taip pat egzistuoja galimybė sudaryti sandorius su Kazachstanu ir kitais Vidurio Azijos tiekėjais, tačiau laiko parengti planą iki sutarties galiojimo pabaigos – nedaug.
Taigi, dujų tranzito per Ukrainą praradimas gali sukelti nestabilumą Europos rinkose.
Jei prie tranzito sustabdymo dar prisidėtų tiekimo sutrikimai Norvegijoje arba SkGD gabenimo problemos, šaltuoju metų laiku dujų kaina Europoje gali stipriai išaugti.
